Jonas Biliūnas (1879 m. balandžio 11 d. Niūronyse, Anykščių valsčius, Utenos apskritis – 1907 m. gruodžio 8 d. Zakopanėje, Lenkija) – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, visuomenės veikėjas.
Jonas Biliūnas (ur. 11 kwietnia 1879 roku we wsi Niūronys, niedaleko Onikszt – zm. 8 grudnia 1907 roku w Zakopanem) – litewski prozaik, publicysta, pionier prozy poetycznej na Litwie, działacz społeczny.
Slapyvardžiai: Jonas Anykštėnas, J. Barzdyla, J. Niuronis, Jonas B-nas, Jonas Bežemis, J. Gražys, Jonas Žaltys, Jonelis, Kazys Tauškutis ir kt.
Pseudonimy: Jonas Anykštėnas, J. Barzdyla, J. Niuronis, Jonas B-nan, Jonas Bežemis, J. Gražys, Jonas Žaltys, Jonelis, Kazys Tauškutis.
Gimnazijoje įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą, subūrė slaptą būrelį, kurio nariais buvo Mykolas Blūdžius (vėliau mokesčių departamento direktorius), Peliksas Bugailiškis, Antanas Garmus (gydytojas ir rašytojas), Kazys Gugis (advokatas, vienas „Naujienų“ steigėjų JAV), Antanas Kišonas (farmacininkas, LSDP veikėjas JAV), Ignas Končius (profesorius), Antanas Murma, Pranas Mažylis (profesorius), Antanas Rucevičius (rašytojas), R. Pacevičius (chemikas), Antanas Purėnas (profesorius), Kazys Šilinskis-Šilinis, D. Šukevičius, Antanas Žukauskas ir kiti.
W gimnazjum zaangażował się w działalność społeczną i polityczną, utworzył tajną grupę, w której skład weszli: Mykolas Blūdžius (późniejszy dyrektor departamentu podatkowego), Peliksas Bugailiškis, Antanas Garmus (lekarz i pisarz), Kazys Gugis (prawnik, jeden z założycieli "Naujienos" w USA), Antanas Kišonas (farmaceuta, LSDP w USA), Ignas Končius (profesor), Antanas Murma, Pranas Mažylis (profesor), Antanas Rucevičiusa (pisarz), R. Pacevičius (chemik), Antanas Purėnas (profesor), Kazys Šilinskis-Šilinis, D. Šukevičius , Antanas Žukauskas i inni.
Parašė ir išplatino atsišaukimą „Lietuviai ir lietuvaitės“.
Napisał i rozprowadził publikację "Litwini i Litwinki".
1893 m. mirus abiem tėvams ir 1899 m. atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių finansinės paramos.
W 1893 r. zmarli jego rodzice. W 1899 r. odmówił wysłania go do seminarium duchownego, przez co stracił wsparcie finansowe krewnych.
1899–1900 m. gyveno Liepojoje, kur vertėsi privačiomis pamokomis.1900 m.baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Dorpato (dabar – Tartu)universiteto Medicinos fakultetą.
W latach 1899 - 1900 mieszkał w Lipawie, gdzie udzielał prywatnych lekcji. W 1900 roku ukończył gimnazjum w Szawlach i wstąpił na wydział medyczny Uniwersytetu Dorpackiego (obecnie Tartu).
Už dalyvavimą anticarinėse studentų demonstracijose, būreliuose ir riaušėse 1901 m. buvo pašalintas iš universiteto.
Za udział w antycarskiej demonstracji studentów już w 1901 roku został wyrzucony z uniwersytetu.
Negavęs leidimo grįžti į Dorpato universitetą ir ten tęsti medicinos studijas, 1903 m. įstojo į Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą, kur greta studijų domėjosi literatūra.
Nie dostał pozwolenia na powrót na Uniwersytet Dorpacki i kontynuowanie studiów medycznych. W 1903 r. wstąpił do Wyższej Szkoły Handlowej w Lipsku, gdzie studiował literaturę.
Leipcige susirgęs džiova, 1904 m. vasarą perstojo į Ciuricho universitetą studijuoti literatūrą.
W Lipsku zachorował na gruźlicę. Latem 1904 r. wyjechał na Uniwersytet Zuryski, by studiować literaturę.
Ciuriche parašė bene reikšmingiausią savo kūrinį – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“.
W Zurychu napisał swoje najbardziej znaczące dzieło - alegoryczną opowieść "Światło szczęścia".
Ligai paaštrėjus, 1905 m. grįžo į Lietuvą.
Gdy w 1905 r. choroba uległa nasileniu, wrócił na Litwę.
Tais pačiais metais išvyko gydytis į Zakopanę, vasaromis gyveno Lietuvoje, Niūronyse, Rozalime, Kačerginėje.
W tym samym roku udał się do Zakopanego na leczenie, latem mieszkał na Litwie, w Niūronys, w Rozalė i w Kačerginė.
Tuo metu daug rašė.
W tym czasie wiele pisał.
1907 m. įkūrė LSDP apskrities organizaciją Panevėžyje.
W 1907 r. założył w Poniewieżu organizację z ramienia LSDP.
1907 m. parengė pirmojo lietuvių literatūros ir meno kalendoriaus-almanacho projektą.
W tym samym roku opracował pierwszy projekt kalendarza-almanachu litewskiej literatury i sztuki.
Parašė straipsnius apie literatūrą „Žemaitės paveikslai“ (1902 m., išsp. 1908 m.) „Mūsų gyvenimo dilgėlės ir usnys“ (1905 m.) ir kt.
Napisał artykuły o literaturze "Obrazy Žemaitė" (napisany w 1902 r., opublikowany w 1908 r.), "Mūsų gyvenimo dilgėlės ir usnys" (1905 r.)[1].
[1] Metų pabaigoje vėl išvyko gydytis į Zakopanę, kur mirė ant žmonos rankų.
Pod koniec roku ponownie udał się na leczenie do Zakopanego, gdzie 8 grudnia zmarł na rękach żony.
Buvo palaidotas Zakopanės kapinėse.
Został pochowany na cmentarzu w Zakopanem.
1953 m. Antano Vienuolio rūpesčiu palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liudiškių piliakalnyje netoli Anykščių.
W 1953 r. z inicjatywy Antanasa Vienuolisa zwłoki Biliūnasa zostały ekshumowane i pochowane na wzgórzu we wsi Liudiškiai na Litwie w pobliżu Onikszt.
1946 m. ir 1954–1955 m. jo žmonos dukros iš antrosios santuokos Meilės Matijošaitytės-Lukšienės iniciatyva išleistas „Raštų“ dvitomis.
W 1946 r. i w latach 1954 - 1955 z inicjatywy córki z drugiego małżeństwa jego żony - Meilė Lukšienė, wydano dwa tomy jego "Pism".
Pirmoji grožinė knyga „Įvairūs apsakymėliai“ išėjo 1906 m. Rašė ir literatūros kritikos bei istorijos, publicistikos straipsnius, mokslo populiarinimo, politinio pobūdžio brošiūras.
Pierwsza książka z gatunku literatury pięknej pod tytułem "Różne opowiadania" ukazała się w 1906 roku. Pisał krytyki literackie i historyczne, artykuły publicystyczne, popularyzujące naukę i broszury o charakterze politycznym.
Kūriniai pasižymi humanistinėmis idėjomis, subtiliu žmogaus sielos pažinimu, lyrizmu, elegiška nuotaika, meistrišku stiliumi.
Utwory Jonasa Biliūnasa charakteryzują się humanistycznymi ideami, subtelną znajomością ludzkiej duszy, liryzmem, eleganckim nastrojem, mistrzowskim stylem.
Juose ypač ryškus pasakotojo, reiškiančio autoriaus dorovines nuostatas, vaidmuo.
Szczególną rolę gra w nich narrator, który wyraża moralne preferencje autora.
Ankstyvojoje kūryboje (apsakymai „Pirmutinis streikas“, 1903 m.; „Be darbo“, 1904 m.) vyrauja darbininkų socialinio išnaudojimo tema, protesto vaizdai.
We wczesnych utworach (opowiadanie "Pierwszy strajk", 1903 r., "Bez pracy", 1904 r.) przeważa temat społecznego wyzysku pracowników i ich protestów.
Vėlesniuosiuose apsakymuose ryški etinė psichologinė problematika, su užuojauta parodomas skriaudžiamo, nelaimingo žmogaus likimas, atskleidžiami jo jausmai. [2]
W późniejszych narracjach pojawiają się wyraźne problemy etyczne i psychologiczne, osoby skrzywdzone ukazane są ze współczuciem, przedstawieni są ludzie nieszczęśliwi w życiu i ich uczucia[2]
Visoms Jono Biliūno novelėms būdingas objektas – kaimas, žmogus.
Tematem wszystkich utworów Biliūnasa jest wieś i człowiek.
Veikėjai – niekam nereikalingi, nuskriausti, atstumti.
Postacie są przedstawione jako nikomu niepotrzebne, strapione, odrzucone.
Refleksijos (apmąstymai) gimsta iš tų atstumtųjų situacijos.
Refleksje rodzą się z sytuacji przeżywanych przez odrzuconych.
Vyrauja dvi laiko plotmės: realioji ir prisiminimų.
W utworach przeważają dwa czasy: realistyczny i retrospekcyjny.
Labai iškalbūs erdvės ženklai.
Opisy przestrzeni są bardzo wymowne.
Pasakotojas subjektyvus. Jaučiamas jo buvimas šalia arba jis pats yra veikėjas.
Narrator jest subiektywny, trzecioosobowy lub występuje jako jedna z postaci.
Lyrizmas gimsta iš gilaus J. Biliūno humanistiškumo – noro suprasti, užjausti.
Lyrizm nadaje utworom głęboka, humanistyczna osobowość Biliūnasa, ale również pragnienie zrozumienia, pocieszenia.
Kūryboje gausu autobiografinių kontekstų.
W twórczości można odnaleźć wiele wątków autobiograficznych.
J. Biliūnas savo kūryba davė pradžią lietuvių lyrinei psichologinei novelei, turėjo poveikį lietuvių prozos raidai.
Biliūnas za pomocą swoich utworów zapoczątkował litewską liryczną powieść psychologiczną i wpłynął na rozwój prozy litewskiej.
Jono Biliūno kapas
grób Jonasa Biliūnasa
„Brisiaus galas“ „Nemunu“ „Vagis“ „Laimės žiburys“ „Kliudžiau“ „Žvaigždė“ „Lazda“ „Joniukas“ „Ubagas“
"Koniec ostrza" "Nemunu" "Złodziej" "Światło szczęścia" "Kliudžiau" "Gwiazda" "Kij" "Janeczek" "Ubogi"
Apysakos:
Opowieści:
Aukos karės dievui: publicistika 1902 m. Apsireiškimai iš žemės gyvenimo: mokslo populiarinimo 1902 m. Iš Mūsų praeities: publicistika 1903 m. Užmušimas caro Aleksandro II: publicistika 1903 m. Valdžios pilvas: publicistika 1903 m. Liūdna pasaka, 1907 m. Raštai, T.1–2.
Aukos karės dievui: publicistika 1902 r. Apsireiškimai iš žemės gyvenimo: mokslo populiarinimo 1902 r. Iš Mūsų praeities: publicistika 1903 r.
1954–1955 m.; t.1–3.
Užmušimas caro Aleksandro II: publicistika 1903 r. Valdžios pilvas: publicistika 1903 r. Liūdna pasaka, 1907 r.
1980–2013 m.
Raštai, T.1–2. 1954–1955 m.; t.1–3. 1980–2013 r.
1953 m. J. Biliūno vardu pavadinta Anykščių vidurinė mokykla (dab. Anykščių Jono Biliūno gimnazija).
W 1953 r. jego imieniem nazwano szkołę średnią w Oniksztach (obecnie gimnazjum Jonasa Biliūnasa w Oniksztach).
1958 m. ant Liudiškių piliakalnio pastatytas 14 metrų aukščio granitinis antkapinis paminklas su rašytojo bareljefu (archit. Vytautas Gabriūnas, skulpt. Bronius Vyšniauskas).
W 1958 r. na wzgórzu w Liudiškach postawiono 14 metrowy pomnik z płaskorzeźbą przedstawiającą pisarza (architekt Vytautas Gabriūnas, rzeźbiarz Bronius Vyšniauskas).
Rašytojo gimtinėje Niūronyse išliko XX a. pradžioje perstatyta Biliūnų sodyba, kurioje nuo 1960 m. veikia memorialinis muziejus.
W miejscu urodzenia pisarza na początku XX wieku przebudowany został dom Biliūnów, w którym od 1960 r. działa muzeum upamiętnającego życie Jonasa Biliūnasa.
J. Biliūno vardas suteiktas gatvėms 22 Lietuvos miestuose. [3]
W 22 miastach Litwy istnieje ulica nazwana imieniem pisarza.[3]
Šaltiniai
Przypisy
Atminimo įamžinimas
Upamiętnienie
Biografija
Życiorys
Žymesni kūriniai
Dzieła
Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, buvo paskutinis, aštuntas vaikas.
Urodził się w rodzinie bogatych rolników. Był ich ostatnim, ósmym dzieckiem.
Kaimo daraktoriaus paruoštas, 1891–1899 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje.
Początkowo uczył się w szkole wiejskiej, a następnie w latach 1891 - 1899 w gimnazjum w Lipawie.