Daiva Vaitkevičienė – leedu folklorist, mütoloogia uurija
Daiva Vaitkevičienė – lietuvių mitologė, folkloristė, humanitarinių mokslų daktarė.
Daiva Vaitkevičienė lõpetas Vilniuse ülikooli ja töötab alates aastast 1991. aastast.Leedu Kirjanduse ja Rahvaluule Instituudi rahvajuttude osakonnas vanemteadurina (Lietuvių literatūros ir tautosakos institute).
1999 m. apgynė humanitarinių mokslų disertaciją „Ugnies raiškos lietuvių ir latvių mitologijoje“.
1999 kaitses väitekirja "Tuli leedu ja läti mütoloogias" (Ugnies raiškos lietuvių ir latvių mitologijoje“). Loeb Vilniuse Ülikoolis k. Vilniuse Ülikooli filosoofia teaduskonnas strukturaalne antropoloogia kursust.
Tarptautinės pasakojamosios tautosakos tyrinėtojų draugijos (International Society for Folk Narrative Research – ISFNR) narė, žurnalo Incantacio: An International Journal on Charms, Charmers and Charming redaktorių kolegijos narė.
Teadustöö Peamised uurimisvaldkonnad on mütoloogia, loitsud, muistendid, kombestik, on avaldanud neil teemadel raamatuid ja artikleid.. Vaitkevičienė on Rahvusvahelise Rahvajuttude Uurimise Seltsi [[Loitsude, loitsimise ja loitsijate töörühm]]a juhtkomitee liige ja ajakirja [[Incantatio]] An International Journal kohta Charms, Charmers and Charming]j toimetuskolleegiumi liige.
Nuo 1991 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja.[1] Vilniaus universitete, filosofijos fakultete dėsto struktūrinės antropologijos kursą.
Täielik bibliograafia – „Tautos menta“
Pilna bibliografija – „Tautos menta“
Nudism on loodusega kooskõlas olev eluviis, mida iseloomustab ühise alastioleku praktiseerimine kavatsusega suurendada lugupidamist enesest, teistest ja keskkonnast.
Nudizmas yra gyvenimo būdas, dažnai siejamas su gamta, tai nuogo kūno kultas, siekiant padidinti pagarbą sau, kitiems ir aplinkai.
Välislingid
Naudingos nuorodos
Bita Razavi õppis Teherani Kunstiülikoolis muusikat (BA, 2008) ning Helsingis asuvas Soome Kunstiakadeemias kunsti (MA, 2013).
Bita Razavi įgijo muzikos bakalauro laipsnį Teherano menų universitete 2008m. bei vaizduojamųjų menų magistro laipsnį Suomijos dailės akademijoje Helsinkyje 2013m.
Tema loomingut on näidatud Tehrani Kaasaegse Kunsti Muuseumis, 1. Trondheimi biennaalil Norras, Soome Fotomuuseumis, XV Biennale de la Méditerranéel Thessalonikis, Helsingi Fotobiennaalil, Helsingi Disainimuuseumis, Videobrasilil, SESC Pompeias, Cité international des Arts’is Pariisis, Fotografisk Centeris Kopenhaagenis, Göteborgi rahvusvahelisel kaasaegse kunsti biennaalil, Ukraina Riiklikus Kunstimuuseumis ning festivalil Survival Kit 10.0.
Razavi darbai rodyti Teherano šiuolaikinio meno muziejuje, 1-oje Trondheimo bienalėje Norvegijoje, Suomijos fotografijos muziejuje, XV viduržemio jūros Salonikų bienalėje, Helsinkio fotografijos bienalėje, Helsinkio dizaino muziejus, „Videobrasil“, SESC Pompėjuje, „Cité international des Arts Festival“ Paryžiuje, Fotografijos centre Kopenhagoje, Ukrainos Nacionaliniame meno Muziejuje ir Geteborgo festivalyje „Survival Kit“ 10.0.
Residentuurid
Rezidentūros
New Yorgis ISCPs (2017) Tallinnas Polymeri Kultuuritehases (2013) Moostes MoKSis (2013) Nida kunstiresidentuuris (2011) Suomenlinnas HIAPis (2011)
Fabrikas polimeras (Talinas, 2013 m.) MoKS (Mooste, 2013 m.) Nidos meno rezidencija (2011 m.)
Koostöös kunstnik Kristina Normani ja kuraator Corina L. Apostoliga valiti Bita Razavi 2022. aastal toimuvale 59. Veneetsia biennaalile Eestit esindama.
Kartu su menininke Kristina Norman ir kuratore Corina L. Apostol, Bita Razavi buvo išrinkta atstovauti Estiją 2022 m. vykstančioje 59-oje Venecijos bienalėje.
Projekt nimega “Orhideliirium. Isu külluse järele” käsitleb troopiliste taimede kujutamise kaudu teemasid nagu rahvus, kuulumine ja kolonialism.[1] [2]
Projektas „Orchidelirium: alkis gausai“ nagrinėja tautiškumo, tapatybės, bendrumo ir kolonializmo temas per atogrąžų augalų vaizdavimą. [1] [2]
Kristina Norman, Kergem kui naine.
Kristina Norman, „Lengviau už moterį“.
Foto lavastusest, 2019. Foto: Epp Kubu
Kadras iš įrašo 2019 m. Kadras: Epp Kubu
Kristina Norman (sündinud 17. septembril 1979) on eesti ja vene päritolu kaasaegne kunstnik ja kunstipedagoog, kelle interdistsiplinaarne looming hõlmab videoinstallatsioone, skulptuuriobjekte, linnalisi sekkumisi, dokumentaalfilme ja performance’it.
Kristina Norman (g . 1979 m. rugsėjo 17 d .) – estų ir rusų kilmės šiuolaikinė menininkė ir meno dėstytoja, kurios tarpdisciplininė veikla apima video instaliacijas, skulptūrą, urbanistinę intervenciją, dokumentiką ir performansą.
Normani kunstipraktika on kontekstikeskne ning tema huviorbiidis on teemad, mis on seotud ideoloogiate, vastuoluliste poliitiliste protsesside ja ajaloo valupunktidega.
Norman kūryba yra jautri kontekstui ir orientuota į temas, susijusias su ideologijomis, prieštaringais politiniais procesais ir istoriniais skausmo taškais.
Ta on tegelenud oma töödes identiteedi, mälu ja avaliku ruumi suhte uurimisega.
Savo kūryboje ji tyrinėja tapatybės, atminties ir viešosios erdvės santykį.
Looming
Karjera
2009. aastal esindas ta Eestit 53. Veneetsia biennaalil projektiga "After-War".[1] Ta lõi skulptuurist "Pronkssõdur" innustatult installatiivse keskkonna "After-War" viies ruumis, milles kesksel kohal on kuldsõdur.
2009 metais Kristina atstovavo Estiją 53-oje Venecijos bienalėje su projektu „Po-karis“. [1] Įkvėpta skulptūros „Bronzinis kareivis“, penkiuose kambariuose ji sukūrė instaliaciją „Po-karis“, kurios centre – auksinis kareivis.
Kuldsõduri Tõnismäele viimise eest sai ta 9. mail 2009 politseilt suulise hoiatuse. 9. juunil 2009 ilmus uudis, et nüüdiskunsti muuseum Kiasma soovib kuldsõduri ära osta.[2]
2009 m. gegužės 9 d. ji gavo žodinį policijos įspėjimą apie auksinio kario skulptūros eksponavimą Tõnismäe aikštėje 2009 metų birželio 9 dieną pasirodė žinia, kad „Kiasma“ šiuolaikinio meno muziejus nori įsigyti auksinį kareivį. [2]
2022. aastal Eesti paviljonis on Kristina Norman koostöös Bita Razaviga eksponeerimas uusi teoseid lähtudes Emilie Rosalie Saali isikust ja loost.
Kartu su menininke Bita Razavi, Kristina Norman 2022 metais atstovaus Estiją Venecijos bienalėje. 2022 metais Kristina Norman, bendradarbiaudama su Bita Razavi, Estijos paviljone eksponuos naują projektą sukurtą remiantis Emilie Rosalie Hall ir jos istorija.
Oma teostega esitavad nad hetkel nii maailmas kui ka Eestis olulisi küsimusi poliitika, ühiskonna, kultuuri, soo, rahvusidentiteedi ja globaalsete protsesside teemadel.
Savo darbais meninkėskelia svarbius klausimus šiuo metu aktualius tiek pasaulyje, tiek Estijoje politikos, visuomenės, kultūros, lyčių lygybės, tautinės tapatybės ir globalių procesų temomis.
Lisaks käsitleb näitus omavahel põimunud ajalugude, "võitjate" ja "kaotajate" suhteid ning nende mõistmise keerukust ja mitmetahulisust, hõlmates ka koloniaalajalooga seotud küsimusi.[3]
Be to, parodoje kalbama apie persipynusių istorijų, „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“ bei jų supratimo sudėtingumą ir įvairovę, įskaitant su kolonijine istorija susijusias problemas. [1]
Ta on resident-kunstnik Itaalia vanimal kaasaegsete etenduskunstide festivalil "Santarcangelo dei Teatri".[1]
Ji yra rezidentė-meninkė seniausiame šiuolaikinio scenos menų festivalyje Italijoje „Santarcangelo dei Teatri“. [1]
Norman pälvis aastateks 2020–2022 kunstnikupalga.[1]
Norman 2020–2022 metais gavo Estijos menininkės atlyginimą. [1]