Henrikas Radauskas (23. dubna 1910 -27. srpna 1970) byl litevský básník, překladatel a první litevský modernista.
Henrikas Radauskas (1910 m. balandžio 23 d. Krokuvoje, Krokuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – 1970 m. rugpjūčio 27 d. Vašingtone, JAV) – lietuvių poetas, vertėjas, pirmasis modernistas, egzodo autorius.
Henrikas Radauskas, stejně jako jeho bratr-dvojče Bruno Radauskas, se narodil v rodině Bernarda Radauskase a Amálie Kieragga Radauskienė.
Henrikas Radauskas, kaip ir jo brolis dvynys Brunas (Bruno) Radauskas gimė Bernardo Radausko ir Amalijos Kieragga Radauskienės šeimoje. Henriko ir Bruno mamai iki dvynių gimimo gimdymai buvo nesėkmingi.
Rodina se kvůli lepším zdravotním podmínkám rozhodla, že Amalija dvojčata porodí v Krakově, kde také žila porodní asistentka - sestra Amalije.
Todėl šeima nusprendė, kad dvynius gimdys Krokuvoje, kur gyveno Amalijos sesuo akušerė, kurios dėka gimdymas buvo sėkmingas. Gimus vaikams šeima grįžo į Lietuvą, į gimtą Gikonių kaimą.
Po narození dětí se rodina vrátila zpět do Litvy, do vesnice Gikoniai.
Gikoniai - Rozalimo Valsčiui priklausęs kaimas prie Daugyvenės upės, Smilgių parapija.
Dvojčata byla jedinými dětmi Bernarda a Amálie.
Dvyniai buvo vieninteliai Bernardo ir Amalijos vaikai.
Henrikova matka, která pocházela z východního Pruska, byla napůl Němka, napůl Polka, díky čemuž děti plynule hovořily litevsky, německy a polsky.
Henriko mama atvykusi iš Rytprūsių buvo pusiau vokietė, pusiau lenkė, todėl vaikai mokėjo tiek lietuvių, tiek vokiečių ir lenkų kalbas.
Během první světové války žil v Novo-Nikolaevsku (nyní Novosibirsk, Sibiř) v Rusku, kde také navštěvoval základní školu. V roce 1921 se vrátil do Litvy.
Dalis vaikystės prabėgo Gikonių kaime (Pakruojo raj.). Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje, Novo-Nikolajevske (dabar Novosibirskas, Sibiras), lankė pradžios mokyklą.
Vystudoval gymnázium ve městě Panevėžys, kde také později absolvoval učitelský seminář.
Į Lietuvą grižo 1921 m. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, baigė Panevėžio mokytojų seminariją.
Jeden rok vyučoval na základní škole v Kazokiškės.
1929 m. vienerius metus mokytojavo Kazokiškių pradinėje mokykloje.
Vystudoval litevský, německý, ruský jazyk a literaturu na Fakultě humanitních věd na Univerzitě Vytautase Velikého.
Studijavo Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete lietuvių, vokiečių, rusų kalbas ir literatūras.
Mezi léty 1937-1941 působil u Vydavatelské komise při Ministerstvu školství v Kaunasu.
1936 m. dirbo Klaipėdos radiofone, 1937–1941 m. – Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijoje, Valstybinėje leidykloje Kaune.
V roce 1944 se přestěhoval na západ, žil rok v Berlíně, odkud se následně přesunul do Reutlingenu.
1944 m. pasitraukė į Vakarus, metus gyveno Berlyne, iš ten persikėlė į Roitlingeną.
Roku 1949 se přestěhoval do Spojených států, bydlel v Baltimoru a v Chicagu.
1949 m. persikėlė į JAV, gyveno Baltimorėje, Čikagoje.
Od roku 1959 se věnoval práci v Kongresové knihovně ve Washingtonu.
Ilgą laiką dirbo fizinį darbą, nuo 1959 m. – Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
Ve Washingtonu zemřel a je tu také pohřben.
Palaidotas JAV, Vašingtono kapinėse.
Tvorba
Kūryba
H. Radauskas je jedním z nejslavnějších představitelů litevského modernismu.
H. Radauskas – vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų, estetas.
Jeho poezie se vyznačuje rozmanitostí barev, obrazů a zvuků.
Jo poezija išsiskiria spalvų, vaizdų bei garsų įvairove.
Radauskas ve své poezii hledá krásu, snaží se vyvolat emoce, hledá význam umění v přírodě, prostředí a domácnosti.
Poetas gamtoje, aplinkoje, buityje ieško grožio, estetinių emocijų, meninės prasmės.
H. Radauskas se snažil se svou tvrobou od ostatních umělců odlišovat.
H. Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks kaip kiti.
Chtěl, aby jeho tvorba byla originální, nechtěl pouze kopírovat.
Jis siekė, kad jo kūryba būtų savita, o ne ką nors kopijuojanti.
Jeho básně je proto obtížné připsat pouze jednomu určitému proudu.
Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei – visa kūryba tarsi atskira srovė ar įvairių srovių samplaika.
Dalia Grinkevičiūtė ( 28. května 1927, Kaunas - 1987 25. prosince tamtéž) pohřbena na hřbitově v Eiguliai ) byla litevská lékařka a spisovatelka.
Dalia Grinkevičiūtė (1927 m. gegužės 28 d. Kaune – 1987 m. gruodžio 25 d. ten pat, palaidota Eigulių kapinėse) – Lietuvos gydytoja, rašytoja.
V roce 1941 byla se svou rodinou deportována na Altajské území, v roce 1942 poté byla deportována do Trofimovsku v severní Jakutsku.
1941 m. su šeima ištremta į Altajaus kraštą, 1942 m. į Trofimovską Jakutijos šiaurėje.
V roce 1949 uprchla do Litvy.
1949 m. pabėgo į Lietuvą.
Roku 1950 byla zatčen a vězněna ve vězení Suchobezvodnoye, roku 1953 byla vyhoštěn do Jakutska.
1950 m. suimta ir kalinta Suchobezvodnojės (Gorkio sritis) kalėjime, 1953 m. ištremta į Jakutską.
Roku 1954 nastoupila do Omského zdravotního institutu.
1954 m. įstojo į Omsko medicinos institutą.
Roku 1956 byla propuštěna z exilu, 1957 se vrátila do Litvy.
1956 m. iš tremties paleista, 1957 m. grįžo į Lietuvą.
Roku 1960 ukončila studia medicíny na Kaunaském zdravotním institutu Mezi lety1960 - 1974 pracoval v nemocnici Laukuva.
1960 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1960–1974 m. dirbo Laukuvos ligoninėje.
Starala se o deportované, sbírala a zaznamenávala své vzpomínky.
Rūpinosi tremtiniais, rinko ir užrašinėjo atsiminimus.
Byla pronásledována sovětskou bezpečností, v roce 1974 byla zatčena, propuštěna a zbavena zaměstnaneckého bytu.
Buvo persekiojama sovietinio saugumo, 1974 m. atleista iš darbo, atimtas tarnybinis butas.
Napsala paměti o životě a zkušenostech deportovaných v Užpolarė.
Parašė atsiminimus apie tremtinių gyvenimą, išgyvenimus Užpoliarėje.
Vyznačují se kombinací krásné literatury a dokumentární tvorby.První memoáry publikovala v roce 1979.
Jiems būdingas grožinės literatūros ir dokumentiškumo derinys. Atsiminimai pavadinimu „Lietuviai tremtiniai Jakutijoje“ pirmą kartą išspausdinti 1979 m. Maskvoje savilaida rusų kalba.
V Litvě byla v roce 1988 vydána pod názvem „Litevci u Laptevského moře“.
Lietuvoje 1988 m. išspausdinti pavadinimu „Lietuviai prie Laptevų jūros“.
Byla přeložena do angličtiny pod názvem Reconciliation roku 2002, německy - Die Litauer an der Laptewsee.
Išversti į anglų kalbą pavadinimu „Reconciliation“ 2002 m. išspausdinti Chalbury, į vokiečių kalbą – „Die Litauer an der Laptewsee“ 2002 m. išspausdinti Hiutenfelde.
O životě v okupované Litvě vyprávěla v memoárech "Rodné zemi", které sepsala po roce 1979.
Apie gyvenimą okupuotoje Lietuvoje pasakojama atsiminimuose „Gimtojoj žemėj“, parašytuose po 1979 m., išspausdintuose 1996–1997 m.[1]
Dr. Kristina Sabaliauskaitė (narozena v roce 1974 ve Vilniusu) - je historička umění,držitelka čestného doktorátu Vilniuské akademie umění a jedna z nejznámějších současných litevských spisovatelů.
Dr. Kristina Sabaliauskaitė (g. 1974 m. Vilniuje) – yra dailės istorikė, Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarė ir viena žymiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų.
Od roku 2002 žije v Londýně.
Gimusi Vilniuje, nuo 2002 m. gyvena Londone.
Známou se stala v roce 2008 po vydání debutového románu Silva rerum.
Žinoma tapo 2008 m. po debiutinio romano „Silva rerum“.
Ričardas Gavelis (narozen 8. listopadu 1950 ve Vilniusu, zemřel 18. srpna 2002 tamtéž ) byl litevský prozaik, dramatik, publicista a fyzik.
Ričardas Gavelis (1950 m. lapkričio 8 d. Vilniuje – 2002 m. rugpjūčio 18 d.) – lietuvių prozininkas, dramaturgas, publicistas, fizikas.
Napsal slavné romány „Vilniaus džiazas“ a „Vilniaus pokeris“.
Parašė žymius romanus „Vilniaus džiazas“ir „Vilniaus pokeris“.
Byl jedním z nejvýraznějších představitelů litevské postmoderny.
Vienas ryškiausių lietuviškojo postmodernizmo atstovų.
Jeho tvorba je odvážná, provokativní, přehodnocuje národní a politickou identitu a další základní kategorie.
Kūryba drąsi, provokuojanti, permąstanti tautinę, politinę tapatybę ir kitas pamatines kategorijas. Ryškus racionalusis pradas.
Knihy Ričardase Gavelise byly přeloženy do angličtiny, francouzštiny, němčiny, lotyštiny, polštiny, finštiny, běloruštiny a dalších jazyků.
Ričardo Gavelio knygų yra išversta į anglų, prancūzų, vokiečių, latvių, lenkų, suomių, baltarusių ir kitas kalbas.
V roce 1968 absolvoval střední školu v Druskininkai.
1968 metais baigė Druskininkų vidurinę mokyklą.
Roku 1973 vystudoval fyziku na univerzitě ve Vilniusu.
1973 m. Vilniaus universitete baigė fiziką ir gavo fiziko teoretiko diplomą.
V letech 1973 - 1977 pracoval ve Fyzikálním ústavu Akademie věd.
1973–1977 m. dirbo Mokslų Akademijos Fizikos institute.
Mezi lety 1978 - 1980 pracoval v redakcích časopisů Mokslas ir gyvenimas a Pergalė.
1978–1980 m. dirbo žurnalų „Mokslas ir gyvenimas“ bei „Pergalė“ redakcijose.
Mezi lety 1992 - 2002 spolupracoval v deníku " Respublika" a týdeníku "Veidas".
1992–2002 m. bendradarbiavo dienraštyje „Respublika“, savaitraštyje „Veidas“.
Sigitas Zigmas Geda (narozen 4. února 1943 v Paterai, zemřel 12. prosince 2008 ve Vilniusu) byl litevský básník, dramatik, kritik, překladatel a esejista.
Sigitas Zigmas Geda (g. 1943 m. vasario 4 d. Pateruose, Lazdijų apskritis – 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.) – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas.