Einu sinni var falleg, lítil konungsdóttir, Mjallhvít.
Vieną kartą gyveno miela Princesė, vardu Snieguolė.
Hin illa stjúpa hennar hélt að Mjallhvít yrði fegurri en hún sjálf, klæddi hana í larfa og neyddi hana
Jos baisioji pamotė Karalienė nerimavo, kad vieną dieną Snieguolė taps gražesnė už ją pačią.
Til að annast uppþvotta.
Todėl ji rengė Princesę baisiausiais skarmalais ir vertė ją dirbti virtuvėje.
Daglega ráðgaðist drottningin við töfraspegil sinn.
Kiekvieną dieną piktoji Karalienė klausdavo Stebuklingojo veidrodžio:
Spegill, spegill herm þú mér hver hér á landi fegurst er.
"Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, Kas pasaulyje gražiausia?"
Mjallhvíti var hlíft við grimmd drottningar meðan spegillinn svaraði: þú ert fegurst allra.
kol veidrodis sakė: "Tu pati gražiausia," Snieguolei nereikėjo baimintis siaubingo Karalienės pavydo.
Þræll í speglinum ... komdu úr geimnum.
Stebuklingojo veidrodžio verge, atkeliauk iš tolių.
Ég kalla á þig úr roki og myrkri.
Per vėją ir tamsą tave kviečiu.
Láttu mig sjá framan í þig.
Parodyk savo veidą.
Hvað villtu vita, drottning?
Ką trokštate sužinoti, mano Karaliene?
Hver er fegurst allra?
Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje gražiausia?
Fræg ertu af fegurðinni en ég sé fagra meyju.
Tebūnie pagarbintas jūsų grožis, jūsų Didenybe. Tačiau palūkėkit, matau gražią mergaitę.
Larfar fela ekki þokka hennar.
Net skarmalai nenustelbia jos nuostabaus grožio.
Hún er fegurri en þú.
Štai, ji gražesnė už tave.
Hvað heitir hún?
Ak, štai kaip! Pasakyk jos vardą.
Rósrauðar varir, tinnusvart hár, snjóhvítt hörund.
Jos lūpos - kaip rožės žiedlapiai. Plaukai juodi kaip varnas. Oda balta kaip sniegas.
Mjallhvít.
Snieguolė!
Á ég að segja ykkur leyndarmál?
Norite sužinoti paslaptį?
Lofið að segja engum það.
Niekam nesakysite?
♪ Við stöndum við óskabrunn. ♪
Stovime prie laimės šulinio
♪ Við þurfum að óska okkur. ♪
Tereikia sugalvoti norą Ir jį pasakyti
♪ Og ef bergmál heyrist ♪ ♪ rætist óskin fljótt. ♪
Jei išgirsi aidą Noras išsipildys
♪ Ég óska mér ♪
- Aš noriu - Aš noriu
♪ að ástvinur minn finni mig ♪
Kad tas, kurį myliu - Mane surastų - Mane surastų
♪ í dag. ♪
- Šiandien - Šiandien
♪ Ég vona. ♪
- Tikiuosi - Tikiuosi
♪ Og mig dreymir um hið ♪ ♪ dásamlega sem hann segir. ♪
Svajoju - Apie gražius žodžius - Apie gražius žodžius
♪ Ég óska mér ♪
- Aš noriu
♪ að ástvinur minn ♪
- Aš noriu Kad tas, kurį myliu
♪ finni mig ♪
- Mane surastų - Mane surastų
♪ í dag. ♪
- Šiandien
Gerði ég þér bilt við?
- O. - Ar aš tave išgąsdinau?
Bíddu.
Palauk! Palauk, prašau.
Farðu ekki.
Nepabėk.
♪ Hlustaðu á mig úr því ég ♪ ♪ fann þig. ♪
Kai tave suradau Išklausyk mane
♪ Ég á bara eitt lag ... ♪
Vieną dainą Žinau tik vieną dainą
♪ bara eitt lag handa þér. ♪
Vieną dainą tik tau
♪ Hjarta slær rólega og ♪ ♪ sárbænandi ... ♪
Širdis švelniai plaka Trokšdama
♪ stöðugt og dyggilega. ♪
Tikros ir amžinos
♪ Ég er altekinn ást ... ♪
Begalinės meilės Mane užvaldė
♪ ást sem hrífur mig. ♪
Begalinė meilė Užpildė mano širdį
♪ Hjarta mitt syngur lag ♪
Vieną dainą Mano širdis dainuoja
♪ um ást mína aðeins á þér. ♪
Apie begalinę meilę Tau vienai
Farðu með hana langt inn í skóg.
Nuvesk ją į miško tankmę.
Finndu rjóður þar sem hún getur tínt blóm.
Rask nuošalią vietą, kur ji galėtų skinti lauko gėles.
Já, yðar hátign.
Taip, jūsų Didenybe.
Og þar deyðirðu hana, tryggi veiðimaður.
O tada, mano ištikimas Medžiokli, ją nužudyk!
En hún er konungsdóttir.
Bet, jūsų Didenybe, juk ji - mažoji Princesė!
Þögn.
Tylėk!
Þú veist hvað verður um þig ef þú bregst.
Žinai, kas tavęs laukia, jei to nepadarysi.