# lt/A28107176/A28107176.xml.gz
# lv/A28107176/A28107176.xml.gz
(src)="s4.1"> Kaip įsigyti ES leidinių ?
(trg)="s4.1"> Kā saņemt ES izdevumus
(src)="s8.1"> Ne H o k a H ų leidinių galite įsigyti :
(trg)="s5.1"> Maksas izdevumi :
(src)="s13.1"> Pasirengimo narystei paga – bos priemonė
(trg)="s8.1"> Pirms pie v ie no š a n n u l l IPA
(src)="s14.1"> Kryptingesnė ES pagalba plėtrai
(trg)="s9.1"> Jauna prioritāte ES palīdzībai , ar ko finansē paplašināšanos
(src)="s19.1"> Kata – ogo duomenys pateikiami šio – eidinio pabaigoje.Europos Komisija , P – ėtros genera – inis direktoratas , 2009 .
(trg)="s11.1"> Ne Eiropas Komisija , ne citas personas , kas rīkojas Komisijas vnull
(src)="s25.2"> Naujoms va – stybėms rystės ES .
(trg)="s17.1"> Eiropas Savienības paplašinnull
(src)="s37.1"> Kroatija nfiu l l
(trg)="s19.1"> IPA – Pirms pie v ie no š a n n u l l I
(src)="s52.1"> PA buvo sukurta kaip viena bendra supapprastinta sistema siekiant kuo kryptinp
(trg)="s23.1"> PA ir izveidots , lai , izmantojot vienu vienknull
(src)="s70.1"> PA paga – bos Buvusiajai Jugos – avijos R es p Europos Komisija 200k m. gruodžio mėn .
(trg)="s30.1"> PA palīdzība Bijušajai ( ie n v i d s l n u l l I
(src)="s75.2"> Paga – jį mažpdaug u 000 vaikų ir jų šeimų suteiktos švietimo , reabi – itacijos ir paramos pas – augos .
(trg)="s32.1"> urcijai paredz ē t n u l l T
(src)="s121.1"> Europos Komisija
(trg)="s53.1"> Eiropas Komisija
# lt/B13008325/B13008325.xml.gz
# lv/B13008325/B13008325.xml.gz
(src)="s17.1"> Buvusiųjų Europos Parlamento pirmininkų liudijimai
(trg)="s17.1"> Bijušo Eiropas Parlamenta priekšsēdētāju dzīves liecības
(src)="s26.1"> LT
(trg)="s26.1"> LV
(src)="s37.1"> Per penkiasdešimt metų , nuo 1958 m. kovo 19-osios iki 2008 m. kovo 19-osios , Europos Parlamentas išgyveno daugybę istorinių įvykių ir procesų , reikšmingai paveikusių Europos piliečių gyvenimą .
(trg)="s37.1"> Eiropas Parlamentam 50 gadu ilgais laika posms no 1958. gada 19. marta līdz 2008. gada 19. martam bijis pārpilns daudziem vēsturiskiem notikumiem un norisēm , kas būtiski ietekmējušas arī Eiropas pilsoņu dzīvi .
(src)="s38.1"> mųjų Europos Parlamento rinkimų 2009 m. birželį 751 EP narys atstovaus beveik 500 milijonų gyventojų , dabar jau iš 27 valstybių narių !
(trg)="s38.1"> 142 deputāti .
(trg)="s38.2"> Pēc nākamajām Eiropas vēlēšanām 2009. gada jūnijā tagad jau 27 dalībvalstis un aptuveni 500 miljonus iedzīvotāju pārstāvēs 751 deputāts !
(src)="s39.1"> Viena svarbiausių datų – 1979-ieji , nes tais metais įvyko pirmieji tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai .
(trg)="s39.1"> Kopš Eiropas Parlamentārās asamblejas dibināšanas sanāksmes 1958. gada 19. martā Strasbūrā pagāja 21 gads , līdz Eiropas Parlamentu pirmo reizi varēja ievēlēt tieši , tādējādi Eiropas iedzīvotājiem dodot iespēju ietekmēt Eiropas līmenī notiekošo .
(src)="s39.2"> Nuo steigiamojo Europos Parlamentinės Asamblėjos posėdžio 1958 m. kovo 11 d .
(trg)="s39.2"> Līdz ar to pilnvērtīgu saturu ieguva arī jēdziens “ Pilsoņu Eiropa ” .
(src)="s39.3"> Strasbūre praėjo 21 metai , kol Europos Parlamentas pirmą kartą buvo išrinktas tiesiogiai ir piliečiai galėjo pasinaudoti savo įtaka europiniu lygmeniu .
(trg)="s40.1"> Šajās nedaudzajās ievadrindās nav iespējams nedz pilnībā iepazīstināt ar Eiropas Parlamenta vēsturi , nedz arī sīki izskaidrot , kā mainījušās tā atbildības jomas .
(src)="s39.4"> Taip posakis „ piliečių Europa “ įgijo tikrąją prasmę .
(trg)="s40.2"> Svinot Eiropas Parlamenta 50. gadadienu , šiem jautājumiem būs veltīti citi izdevumi .
(src)="s40.1"> Kaip dabartinis Europos Parlamento pirmininkas esu vienoje gretoje su savo pirmtakais .
(trg)="s41.1"> Būdams pašreizējais Eiropas Parlamenta priekšsēdētājs , es turpinu savu priekšgājēju iesākto .
(src)="s40.2"> Savo pareigas , kurias pradėjau eiti 2007 m. sausio 16 d. ir eisiu dvejus su puse metų , suprantu kaip nuoseklų jų darbo tęsinį .
(trg)="s41.2"> Uz divarpus gadu termiņu šajā amatā stājos 2007. gada 16. janvārī un uzskatu , ka man jāturpina priekšteču iesāktais darbs .
(src)="s40.3"> Kiekvienas iš jų savo laiku stengėsi , kad Europos Parlamentas ir kartu Europos piliečiai įgytų daugiau galių , įtakos bei teisių dalyvauti priimant europinius sprendimus .
(trg)="s41.3"> Ikviens no viņiem savulaik gādāja par to , lai palie-linātos Eiropas Parlamenta un līdz ar to arī Eiropas pilsoņu nozīme , pieaugtu ietekme un vairotos līdzdalība Eiropas lēmumu pieņemšanā .
(src)="s40.4"> Norėčiau pamėginti nubrėžti vientisą Parlamento raidos liniją ir perteikti bruožus , suteikiančius šiai institucijai nepakartojamą charakterį , kuris daro ją ypatingą ne tik Europos , bet ir tarptautiniu mastu .
(trg)="s41.4"> Es vēlētos parādīt šo Parlamenta attīstības sarkano pavedienu un uzsvērt īpašības , kuras šai iestādei piešķir tās unikalitāti , turklāt ne tikai Eiropas līmenī , bet arī starptautiski .
(src)="s40.5"> Bet pirmiausia pažvelkime atgal .
(trg)="s41.5"> Taču vispirms nedaudz atskatīsimies pagātnē .
(src)="s42.1"> Kam reikalingas Europos Parlamentas ?
(trg)="s43.1"> Kādēļ Eiropas Parlaments vispār vajadzīgs ?
(src)="s42.2"> Šis Parlamentas atstovauja piliečiams , gyvenantiems po vienu mūsų namų – dabartinės Europos Sąjungos – stogu .
(src)="s42.3"> Jis
(trg)="s43.2"> Parlaments pārstāv pilsoņus un pilsones , kuri dzīvo mūsu kopīgajās
(src)="s46.1"> suteikia piliečiams galimybę būti išklausytiems ir daryti įtaką Europoje .
(trg)="s47.1"> mājās — mūsdienu Eiropas Savienībā , un Parlaments viņu balsīm dod nozīmi un ietekmi Eiropā .
(src)="s47.2"> Ji konsultavosi su EAPB Bendrąja Asamblėja , kurią sudarė valstybių narių parlamentų atstovai .
(trg)="s48.1"> kopsapulcei , kura apvienoja dalībvalstu parlamentu pārstāvjus .
(src)="s48.1"> Parlamentarai labai greitai pastebėjo , kad bet koks sąstingis gali padaryti didelės žalos europiniam projektui , todėl būtina žengti toliau ir greičiau politinės sąjungos Europoje keliu .
(trg)="s49.1"> Parlamentāriešiem visai drīz kļuva skaidrs , ka jebkāda veida stagnācija Eiropas projektam nodarīs nelabo-jamu kaitējumu , un tāpēc strauji jāturpina ceļš uz politiskas savienības izveidi Eiropā .
(src)="s48.2"> Taip jie įžvelgė tolesnę raidą , ir netgi jei jiems nepavyko pasiekti savo tikslo , vis dėlto jie suteikė postūmį reformoms .
(trg)="s49.2"> Tādējādi viņi veiksmīgi paredzēja turpmāko gadu attīstību un , lai gan tobrīd mērķi īstenot neizdevās , parlamentu pārstāvji veiksmīgi iekustināja turpmāko reformu gaitu .
(src)="s49.1"> Net jei dabartinei jaunajai kartai Europos Sąjungos steigėjų tikslai galbūt atrodo labai nutolę , turėtume juos ir šiandien prisiminti – šie tikslai nė kiek neprarado savo aktualumo .
(trg)="s50.1"> Arī tad , ja mūslaiku paaudzei Eiropas Savienības dibinātāju idejas šķiet tāla pagātne , tomēr par tām būtu jāatceras arī šobrīd .
(trg)="s50.2"> Tās nav zaudējušas aktualitāti .
(src)="s49.2"> Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui didieji aiškiaregiai nusprendė baigti brolžudiškus karus , dėl kurių susidarė abišalės neapykantos atmosfera ir kurie pastūmėjo mūsų žemyną katastrofos link .
(trg)="s50.3"> Pēc Otrā pasaules kara beigām šie lielie sapņo-tāji nolēma , ka jādara gals šausmīgajiem brāļu kariem , kuri kurinājuši savstarpējo ienaidu un iegrūduši mūsu kontinentu katastrofā .
(src)="s49.3"> „ Daugiau niekada ! “ – taip skambėjo jų šūkis .
(trg)="s50.4"> Tāpēc viņu lozungs bija : “ Tas nedrīkst atkārtoties ! ”
(src)="s49.4"> Tam reikėjo tinkamai pasimokyti iš istorijos .
(trg)="s50.5"> Tāpēc bija jāmācās no vēstures .
(src)="s50.1"> Ši įžvalga ir siekis įgyvendinti europinę svajonę atsirado iš būtinybės stiprinti taiką , demokratiją ir atgautą laisvę bei ieškoti būdų kurti Europos piliečių gerovę .
(trg)="s51.1"> Kā šo uzdevumu varēja paveikt ?
(trg)="s51.2"> Pirmām kārtām — apvienojot valstu ogļu un tērauda rūpniecību jeb citiem vārdiem — iemācoties apvienoti pārvaldīt saimnieciskos resursus , iemācoties kopīgi dzīvot un aukstā kara apstākļos veidot kopīgu nākotni .
(src)="s50.2"> Taip pat reikėjo nepamiršti Vidurio ir Rytų Europos tautų , kurios gyveno nelaisvėje .
(trg)="s52.1"> Šo nākotnes redzējumu un gribu īstenot Eiropas sapni balstīja vēlme stiprināt mieru , demokrātiju un atgūto brīvību , kā arī centieni nodrošināt Eiropas iedzīvotāju labklājību .
(src)="s50.3"> Laisvė yra mūsų bendrų vertybių pagrindas , kuriuo visuomet rėmėsi ir iki šiol remiasi Europos Parlamentas kurdamas savo politiką .
(trg)="s52.2"> Taču šajā sakarībā nevar nepieminēt kai-miņu tautas Viduseiropā un Austrumeiropā , kuras tolaik dzīvoja nebrīvē .
(src)="s51.1"> Kaip tai galėjo būti įgyvendinta ?
(src)="s51.2"> Pirmiausia – suvienijus atskirų šalių anglies ir plieno pramonę , arba , kitaip tariant , išmokus kartu valdyti ekonominius išteklius , drauge gyventi ir Šaltojo karo sąlygomis kurti bendrą ateitį .
(trg)="s52.3"> Brīvība ir pamats visām tām mūsu kopīgajām vērtībām , kuras arvien bijušas un ir Eiropas Parlamenta galvenais politiskais orientieris .
(src)="s52.1"> Kokių veiksmų buvo imtasi ?
(trg)="s53.1"> Kā šo apņemšanos īstenoja ?
(src)="s52.2"> Šešios šalys steigėjos1įsteigė institucijas , kurios turėjo vykdyti 1951 m. balan- džio 18 d. savo pasirašytą Europos anglių ir plieno bendrijos ( EAPB ) sutartį .
(trg)="s53.2"> Sešas dibinātājvalstis1 izveidoja iestādes , lai iedzīvinātu 1951. gada 18. aprīlī parakstīto vienošanos par Eiropas Ogļu un tērauda kopienu ( EOTK ) .
(trg)="s53.3"> Izpildvaru nodeva Augstās iestādes pārziņā .
(src)="s52.3"> Vykdomoji valdžia buvo patikėta
(trg)="s53.4"> Šī iestāde sniedza konsultācijas EOTK
(src)="s53.1"> Federalinis kancleris Konrad Adenauer ( Konradas Adenaueris ) , kuris tuo metu pirmininkavo Ministrų Tarybai , labai greitai suprato Europos Parlamento raidos galimybes .
(trg)="s54.1"> Federālais kanclers Konrāds Adenauers , tolaik būdams Eiropas Savienības Padomes priekšsēdētājs , ātri izprata Eiropas Parlamenta attīstības iespējas .
(src)="s53.2"> 1952 m. rugsėjo 12 d. jis pareiškė : „ Parlamentas pasižymi itin stipriu dinamizmu .
(trg)="s54.2"> 1952. gada 12. septembrī viņš sacīja : “ Parlamentu raksturo īpaša dinamika .
(src)="s53.3"> Tarp jūsų yra žmonių , siekiančių drąsiai žengti į priekį – ir tai yra parlamentinės veiklos bruožas .
(trg)="s54.3"> Jūsu sanāksmei ir raksturīgi centieni droši doties uz priekšu — un tā ir viena no parlamentārā darba pazīmēm .
(src)="s53.4"> Mes manome , kad šis Parlamento
(trg)="s54.4"> Pēc mūsu domām , parlamentam rak-
(src)="s54.2"> Šešios šalys steigėjos buvo Belgija , Italija , Liuksemburgas , Nyderlandai , Prancūzija ir Vokietija .
(trg)="s55.2"> Sešas dibinātājvalstis bija Beļģija , Francija , Itālija , Luksemburga , Nīderlande un Vācija .
(src)="s57.1"> dinamizmas yra labai svarbus . “ Šio didžiojo europiečio žodžiai ligi šiol neprarado savo aktualumo .
(trg)="s58.1"> sturīgais dinamisms ir neaizstājams . ”
(trg)="s58.2"> Šī ievērojamā eiro-pieša teiktais līdz šim brīdim nav zaudējis aktualitāti .
(src)="s58.1"> delegacijų , labai padėjo formuoti europietišką dvasią , palaikyti dalykiškas diskusijas paliekant nuošalyje šalių skirtumus ir ieškoti kompromiso , kuris turėjo atspindėti nacionalinių ir europinių interesų derinį .
(trg)="s59.1"> nacionālo valstu delegācijas , vislielākajā mērā sekmēja eiropeiskā gara veidošanos , nacionālo atšķirību neskar-tas lietišķas diskusijas un meklējumus pēc kompro-misa , kurā vienlīdz ņemtu vērā valstu un visas Eiropas intereses .
(src)="s59.1"> Gana greitai paaiškėjo , kad EAPB galimybės buvo per daug ribotos norint susidoroti su naujų laikų uždaviniais .
(trg)="s60.1"> Drīz kļuva skaidrs , ka EOTK iespējas ir pārāk ierobežo-tas , lai risinātu jaunā laikmeta izvirzītos uzdevumus .
(src)="s59.2"> Taigi šešios šalys steigėjos 1957 m. kovo 25 d .
(src)="s59.3"> Romoje pasirašė Europos ekonominės bendrijos ( EEB ) steigimo ir Europos atominės energijos bendrijos ( EAEB arba EURATOM ) sutartis .
(trg)="s60.2"> Tāpēc 1957. gada 25. martā Romā sešas dibinātājvalstis parakstīja līgumus par Eiropas Ekonomikas kopienas ( EEK ) un Eiropas Atomenerģijas kopienas ( EAK jeb EURATOM ) dibināšanu .
(src)="s59.4"> Bendroji Asamblėja tapo Europos Parlamentine Asamblėja – vieninteliu trijų bendrijų susirinkimu .
(trg)="s60.3"> Kopsapulce kļuva par Eiropas Parlamentāro asambleju un vienlaikus par triju kopienu vienīgo asambleju .
(src)="s59.5"> Pirmą kartą ji buvo sukviesta 1958 m. kovo 19 d. ir atliko tik patariamąją funkciją .
(trg)="s60.4"> Pirmā sanāksme notika 1958. gada 19. martā un sākotnēji asamblejai bija tikai padomde-vējas tiesības .
(src)="s60.1"> Georges Spénale ( Žoržas Spenalis ) , Parlamento pirmininkas 1975 – 1977 m . , pateikė vertą dėmesio šios raidos santrauką .
(trg)="s61.1"> Šos procesus zīmīgi raksturojis Žoržs Spenals , kurš bija Parlamenta priekšsēdētājs no 1975. līdz 1977. gadam .
(src)="s60.2"> Apie europinę integraciją jis sakė : „ Vieni mąstytojai teigia , kad pirmiausia reikėtų tarnauti žmogui , o tik po to tėvynei ; kiti sako , kad tarnystė tėvynei turėtų būti aukščiau už tarnystę žmogui .
(trg)="s61.2"> Eiropas integrācijas procesu viņš raksturoja šādi : “ Pastāv atziņa , ka vispirms jākalpo cilvēkiem , un tikai tad — savai dzimtenei , bet ir arī nostāja , ka kalpošana dzimtenei ir pārāka par kalpošanu cilvēkiem .
(src)="s60.3"> Aš manau , kad tarnystė Europai susieja abi mąstysenos kryptis , nes ji apima tarnystę ir žmogui , ir tėvynei . “
(trg)="s61.3"> Pēc manām domām , kalpošana Eiropai apvieno abus minētos viedokļus , jo tā vienlaikus ir kalpošana cilvē-kam un tēvijai . ”
(src)="s61.1"> Siekis rasti tvirtus kompromisus visuomet buvo Parlamento veiklos pagrindas .
(trg)="s62.1"> Mūsu Parlamenta darbības centrā vienmēr bijuši centieni panākt šādu noturīgu līdzsvaru .
(src)="s61.2"> Pirmiausia tai pasakytina apie jo ginamas europines vertybes3 bei vidinės konsolidacijos ir išorinės paramos pusiausvyrą .
(trg)="s62.2"> Tas pirmām kārtām attiecas uz Eiropas vērtību aizsardzību3 un uz
(src)="s62.1"> Pirmasis Europos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas buvo Robert Schuman ( Robertas Šumanas ) .
(trg)="s63.1"> Eiropas Parlamentārās asamblejas pirmais priekšsēdētājs bija Robērs Šūmans .
(src)="s62.2"> Savo kalboje jis patvirtino Europos Parlamento valią plėtoti „ bendros mąstysenos “ kultūrą , kurią jis apibūdino taip : „ Frakcijų formavimas sudarė Bendrajai Asamblėjai sąlygas jau nuo pat pirmojo posėdžio ugdyti europinį bendrumo jausmą , kuris nusvertų nacionalinius interesus . “
(trg)="s63.2"> Savā uzrunā viņš aplie-cināja Eiropas Parlamenta gribu veidot “ kopīgas domāšanas ” kultūru , ko viņš raksturoja šādi : “ Politisko grupu veidošanās likusi kopsapulcei jau pirms pirmās sēdes sākt veidot eiropeiskās kopības izjūtu , kura būtu pārāka par jebkādām nacionālajām interesēm . ” līdzsvara panākšanu starp iekšējo konsolidāciju un ārējo atbalstu .
(src)="s63.1"> Frakcijos2yra svarbiausi šios institucijos ir jos raidos veikėjai .
(src)="s63.2"> Faktas , kad Asamblėjoje nebuvo nacionalinių
(trg)="s64.1"> Jau 1958. gadā Parlaments apstiprināja , ka cīņai par cil-vēktiesībām ir universāls raksturs , un šādi lika pamatus
(src)="s65.2"> Žr. brošiūrą „ Frakcijos “ .
(trg)="s66.2"> Sk. brošūru “ Politiskās grupas ” .
(src)="s66.2"> Žr. brošiūrą „ Vertybės “ .
(trg)="s67.2"> Sk. brošūru “ Vērtības ” .
(trg)="s67.3"> “ Vērtības ” .
(src)="s69.1"> Laikydamasis šios dvasios , Parlamentas solidarizavosi su Europos tautomis , kurios buvo priverstos gyventi diktatūros sąlygomis .
(trg)="s70.1"> turpmākai politiskai virzībai Savienībā , deva tai svarīgus attīstības impulsus un iezīmēja ceļu , kurš sniedzās pāri līdz šim tikai saimniecisku interešu noteiktajām Kopienu robežām .
(src)="s69.2"> Taigi 1961 m. rugpjūtį Parlamentas pasmerkė Berlyno sienos statybą .
(trg)="s71.1"> Šādi Parlaments solidarizējās arī ar tām Eiropas tautām , kurām bija jādzīvo diktatūras apstākļos .
(src)="s69.3"> Iki pat šios sienos griuvimo 1989 m .
(trg)="s71.2"> Tā 1961. gadā Parlaments nosodīja Berlīnes mūra būvniecību .
(src)="s69.4"> Parlamentas palaikė už laisvę kovojusias Vidurio ir Rytų Europos tautas , ypač vykstant dramatiškiems įvykiams Sovietų įtakos zonos šalyse .
(trg)="s72.1"> Arī iekšpolitiski Parlaments aktīvi strādājis visdažādā-kajās jomās .
(src)="s69.5"> Parlamentas taip pat tvirtai palaikė demokratinius judėjimus Ispanijoje , Portugalijoje bei Graikijoje ir suteikė jiems vilties .
(trg)="s72.2"> Te jāpiemin cīņa pret rasismu , ksenofo-biju un antisemītismu , cīņa pret terorismu , vienlaikus nodrošinot personīgās brīvības ievērošanu , kā arī cīņa par dzimumu vienlīdzību .
(src)="s70.1"> apsaugoti ir stiprinti pagrindines žmogaus teises .
(trg)="s72.3"> Visi šie centieni vērsti uz to , lai aizsargātu un nostiprinātu pamattiesības .
(src)="s70.2"> Europos Parlamento spaudimu šiose srityse daug pasiekta .
(trg)="s72.4"> Pateicoties Eiropas Parlamenta neatlaidībai , šajās jomās daudz sa sniegts .
(src)="s70.3"> 2007 m. spalį priimtoje Lisabonos sutartyje įtvirtinta Pagrindinių teisių chartija , kuri suteikia apsaugą mūsų piliečiams .
(trg)="s72.5"> Tā 2007. gada oktobrī Lisabonas līgumā izdevās iekļaut Pamattiesību hartu , kura nodrošina mūsu pilsoņu aizsardzību .
(src)="s70.4"> Ji vienodai privaloma visoms valstybėms narėms ir Europos institucijoms , nors išimtys padarytos Didžiajai Britanijai ir Lenkijai .
(trg)="s72.6"> Harta ir vienlīdz saistoša gan Eiropas iestādēm , gan visām dalībvalstīm , izņemot Lielbri-tāniju un Poliju .
(src)="s70.5"> Šią chartiją 2007 m. gruodžio 12 d .
(src)="s70.6"> Strasbūre iškilmingai paskelbė ir pasirašė Europos Parlamento , Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkai .
(trg)="s72.7"> 2007. gada 12. decembrī Strasbūrā šo hartu svinīgi pasludināja un kopīgi parakstīja Eiropas Parlamenta priekšsēdētājs , Eiropas Padomes priekšsēdētājs un Eiropas Komisijas priekšsēdētājs .
(src)="s70.7"> Lisabonos sutartimi jai bus suteikta teisinė galia .
(trg)="s72.8"> Līdz ar Lisabonas līgumu tā iegūst juridisku spēku .
(src)="s71.1"> Nuo 1988 m .
(src)="s71.2"> Europos Parlamentas skiria Sacharovo premiją už minties laisvę .
(trg)="s73.1"> Tāpat Parlaments atbalstīja Viduseiropas un Austrumeiropas tautas to brīvības cīņā un arī dramatiskajos notikumos , kas risinājās padomju ietekmes zonā līdz pat Berlīnes mūra krišanai 1989. gadā .
(src)="s71.3"> Visi premijos laureatai , pavyzdžiui , Nelsonas Mandela , Aleksandras Dubčekas , Aung San Suu Kyi ir Aleksandras Milinkevičius , įvertino Parlamento paramą jų kovai už laisvę .
(trg)="s73.2"> Parlaments arvien pilnībā bijis arī Spānijas , Portugāles un Grieķijas demokrātisko kustību pusē un palīdzējis tām uzturēt cerību .
(src)="s72.2"> Šis siekis jokiu būdu nėra savitikslis , – Parlamentas taip stengiasi geriau tenkinti piliečių lūkesčius .
(trg)="s74.1"> Vēlme panākt līdzsvaru ir pamatā arī Eiropas Parlamenta centieniem paplašināt savas pilnvaras .
(src)="s72.3"> Kaip ir žmogaus teisių srityje , čia EP įžvalgiai numatė įvykių raidą bei stengėsi pasiekti nacionalinių ir europinių požiūrių pusiausvyrą .
(trg)="s74.2"> Tas nav pašmērķis , bet līdzeklis , kā labāk strādāt iedzīvotāju labā .
(src)="s73.1"> Be to , Europos Parlamentas daugelį metų ne kartą ragino į visus Europos Bendrijos , vėliau Europos Sąjungos , ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo susitarimus įtraukti žmogaus teisių išlygą .
(trg)="s75.1"> Kopš 1988. gada Eiropas Parlaments pasniedz Saharova balvu par domas brīvību .
(trg)="s75.2"> Visi balvas saņēmēji , piemēram , Nelsons Mandela , Aleksandrs Dubčeks , Aunga San Sū Kuai un Aleksandrs Milinkēvičs , allaž guvuši Parlamenta atbalstu savā cīņā par brīvību .
(src)="s74.1"> Parlamentui pavyko palaipsniui išplėsti savo įgaliojimus biudžeto srityje .
(src)="s74.2"> Jau 1958 m. jis atkreipė dėmesį į demokratijos stoką šioje srityje , kadangi valstybės narės priimdavo biudžetą neatsiklausdamos šalių parlamentų .
(trg)="s76.1"> Līdzīgi kā cilvēktiesību jomā , arī šajā gadījumā Eiropas Parlaments laikus paredzēja notikumu attīstību un tiecās panākt līdzsvaru starp nacionālo un eiropeisko redzējumu .
(src)="s75.2"> Galima būtų paminėti kovą su rasizmu , nepakantumu kitataučiams ir antisemitizmu , kovą su terorizmu išsaugant žmogaus teises , taip pat lyčių lygybės siekį .
(src)="s75.3"> Visomis šiomis pastangomis buvo siekiama
(trg)="s77.1"> Tieši Eiropas Parlaments daudzu gadu garumā allaž pieprasījis iekļaut cilvēktiesību klauzulu ikvienā sadarbības nolīgumā , ko Eiropas Kopiena vai vēlāk Eiropas Savienība slēdza ar trešām valstīm .
(src)="s78.1"> Šiandien Parlamentas rūpinasi tuo , kad Sąjungos biudžetas4 būtų sudarytas taip , kad užtektų lėšų įveikti svarbiausius iššūkius .
(trg)="s80.1"> iedomājama un nav iespējams pārvarēt pastāvošās atšķirības .
(src)="s78.2"> Aplinkosauga , ypač kova su klimato kaita , naujųjų technologijų plėtra ir pastangos išplėsti mokymosi galimybes sudaro ES sąlygas vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus .
(trg)="s81.1"> Pašlaik Eiropas Parlaments rūpējas , lai Eiropas Savienības budžets4tiktu veidots tā , lai būtu iespējams
(src)="s79.1"> Po ilgos ir sunkios kovos aštuntojo dešimtmečio viduryje Europos Parlamentas lygiomis galiomis su Ministrų Taryba tapo ES biudžeto valdymo institucija .
(trg)="s82.1"> Attiecībā uz budžetu Parlaments pakāpeniski spējis paplašināt savas pilnvaras .
(src)="s79.2"> Jis tvirtai laikėsi nuostatos , jog ES turi disponuoti pakankamomis lėšomis , kad galėtų įgyvendinti savo tikslus .
(src)="s79.3"> To siekdamas Parlamentas pasinaudojo visomis savo galimybėmis ir , pavyzdžiui , 1980 metais pirmą kartą atmetė Bendrijos biudžetą .
(trg)="s82.2"> Jau 1958. gadā tas vērsa uzmanību uz “ demokrātijas decītu ” šajā jomā , jo lēmumus par Eiropas budžetu pieņēma dalībvalstis , neiesaistot valstu parlamentus .
(src)="s80.1"> Europos Parlamentas pasinaudojo savo biudžetiniais įgaliojimais kaip svertu , įvairiose viena po kitos įsigaliojusiose sutartyse vis plėsdamas savo teisėkūros įgaliojimus .
(trg)="s83.1"> risināt aktuālos uzdevumus .
(trg)="s83.2"> Vides aizsardzība un jo īpaši cīņa pret klimata pārmaiņām , jauno tehno-loģiju attīstība un ieguldījums , lai nodrošinātu plašu piekļuvi zināšanām , ļauj Eiropas Savienībai pildīt savas starptautiskās saistības .
(src)="s82.1"> Anksčiau pirmumo teise iš biudžeto finansuota bendroji žemės ūkio politika – taip norėta užtikrinti Europos bendrijos žemės ūkio savarankiškumą ir nepriklausomumą .
(trg)="s85.1"> Pēc ilgas un sīkstas spēkošanās septiņdesmito gadu vidū Eiropas Parlaments kļuva par budžeta lēmējie-stādi kopā ar Eiropas Savienības Padomi .
(src)="s82.2"> Europos Parlamentas palaipsniui siekė , kad lėšos pagal solidarumo principą būtų skiriamos ir kitoms sritims , padalijant jas atskiroms šalims ir regionams .
(trg)="s85.2"> Kopš tā laika Parlaments negrozāmi turējies pie principa , ka Savienībai jābūt pietiekamiem līdzekļiem , lai īstenotu savus mērķus .
(src)="s82.3"> Šio principo Parlamentas laikėsi ir derybose su dešimčia valstybių , kurios 2004 m. gegužės mėn. įstojo į ES .
(trg)="s85.3"> Lai to panāktu , Parlaments izmantojis visas iespējas , piemēram , 1980. gadā tas pirmo reizi noraidīja Kopienas budžetu .
(src)="s82.4"> Europos Sąjunga turėjo disponuoti būtinomis lėšomis , kad galėtų užtikrinti sėkmingą plėtrą .
(src)="s82.5"> Be finansinio solidarumo sėkminga jos raida nebūtų įmanoma , o ir esamų skirtumų nebūtų galima įveikti .
(trg)="s86.1"> Vēl 1958. gadā Parlaments bija tikai padomdevēja asambleja , bet līdz ar Lisabonas līguma stāšanos spēkā tas kļūst par Padomei līdzvērtīgu likumdevēju gandrīz pilnīgi visās jomās .
(src)="s83.1"> Europos Parlamentas naudojasi savo teisėkūros įgaliojimais siekdamas supaprastinti kasdieninį piliečių gyvenimą .
(trg)="s87.1"> Eiropas Parlaments izmanto savas likumdošanas pilnvaras , lai cilvēku ikdienas dzīvi padarītu vieglāku .
(src)="s83.2"> Siekiant šio tikslo priimta daugybė sprendimų .
(trg)="s87.2"> Šajā nolūkā pieņemti daudzi lēmumi .
(src)="s87.1"> lamentas gali visiškai teisėtai didžiuotis šioje srityje atliktu darbu .
(trg)="s93.2"> Tāpēc ar pilnām tiesībām varam lepoties ar paveikto .
(src)="s88.1"> skambučių kainų sumažinimas , skrydžių bendrovių , kurios neatitinka būtinų saugumo reikalavimų ir todėl negali įskristi į ES oro erdvę , juodųjų sąrašų sudarymas arba vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo gaminant žaislus uždraudimas .
(trg)="s94.1"> minēt tikai dažus , kam ir lielākā simboliskā nozīme .
(trg)="s94.2"> Šādi lēmumi ir , piemēram , tarifu samazināšana par ienākošajiem un izejošajiem mobilo telefonu zva-niem ārzemēs , “ melnā saraksta ” izveide par lidsa-biedrībām , kuras neievēro drošības prasības un tāpēc nedrīkst ielidot ES gaisa telpā , vai arī aizliegums izmantot kancerogēnas vielas rotaļlietu ražošanā .
(src)="s89.1"> Po 2004 m. plėtros ES teisėkūros padėtis iš esmės pakito .
(trg)="s95.1"> Pēc 2004. gada paplašināšanās ES ir principiāli jaunā likumdošanas situācijā .
(src)="s89.2"> Ministrų Taryboje 27 valstybėms narėms tapo sunkiau sutarti dėl kompromisų .
(trg)="s95.2"> Eiropas Savienības Padomē kļūst arvien grūtāk rast kompromisu starp 27 dalībvalstīm .
(src)="s90.1"> Griuvus Berlyno sienai Europos Parlamentas jau 1991 m. pasikvietė Bundestago išrinktus stebėtojus iš naujųjų federalinių žemių , siekdamas skatinti buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos piliečių integraciją į ES .
(trg)="s96.1"> Pēc Berlīnes mūra krišanas Eiropas Parlaments jau 1991. gadā ielūdza Bundestāga ieceltos novērotājus no jaunajām federālajām zemēm , lai sekmētu bijušās VDR iedzīvotāju integrāciju ES .
(src)="s90.2"> Šie stebėtojai buvo įtraukti į parlamentinį darbą neturėdami nario statuso .
(trg)="s96.2"> Novērotājus iesaistīja Parlamenta darbā , kaut deputāta statusa tiem nebija .
(src)="s90.3"> Tai didelis laimėjimas , nes taip jie galėjo greičiau susipažinti su mūsų institucijos ir apskritai ES veiklos pobūdžiu .
(trg)="s96.3"> Process izrādījās ļoti veiksmīgs , jo tā viņi iespējami drīz varēja iepazīties ar darbu mūsu iestādē un Eiropas Savienībā kopumā .