# hr/KNLR08027/KNLR08027.xml.gz
# lt/KNLR08027/KNLR08027.xml.gz
(src)="s13.1"> Instrument za pretpristupnu pomoć
(trg)="s9.1"> Parama šalių kandidačių raidai pagal Pasirengimo narystei finansavimo programą
(src)="s16.1"> Dok se europsko proširenje ubrzano nastavlja , pomoć koja se daje zemljama kandidatima postaje sve više sofisticirana .
(trg)="s11.1"> Kadangi Europa toliau sparčiai plečiasi , šalims kandidatėms teikiama vis modernesnė pagalba .
(src)="s16.2"> Pregled načina na koje je pretpristupna pomoć poprimila nove dimenzije .
(trg)="s11.2"> Pagalbos rengiantis narystei ES apžvalga .
(src)="s17.1"> Regionalni razvoj : važan korak prema članstvu u Europskoj uniji za Zapadni Balkan u Europskoj uniji za Zapadni Balkan
(trg)="s12.1"> Regionų plėtra : svarbus žingsnis Vakarų Balkanų valstybių narystės ES link
(src)="s20.1"> Prosinac 2005 : važna prekretnica za Bivšu Jugoslavensku Republiku Makedoniju na njenom putu prema članstvu u Europskoj uniji .
(trg)="s14.1"> 2005 m. gruodis : reikšmingas etapas Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kelyje į Europos Sąjungą .
(src)="s25.1"> Tijekom posljednjih godina , važnost podržavanja i ohrabrivanja prekogranične suradnje za europske regije prepoznaje se sve više i više .
(trg)="s17.1"> Pastaraisiais metais vis labiau pripažįstama paramos tarptautiniam Europos regionų bendradarbiavimui svarba .
(src)="s29.1"> Izvješće : Izgradnja čišće budućnosti
(trg)="s18.1"> Ataskaita : kuriame švaresnę ateitį
(src)="s32.1"> Dok Bugarska posiže za svojom budućnošću unutar EU-a , financiranje pod strukturalnom politikom za pretpristup pomaže jednom gradu modernizirati njegove sustave za odlaganje otpada i sustave vodovoda koji zagađuju okoliš .
(trg)="s20.1"> Kadangi Bulgarija savo ateitį sieja su ES , struktūrinės paramos fondai pagal pasirengimo narystei ES programą padeda vienam miestui modernizuoti aplinkai žalingų atliekų utilizavimo ir vandenvalos sistemas .
(src)="s32.2"> Panorama putuje do grada Ruse , najveće bugarske luke na Dunavu .
(trg)="s20.2"> „ Panorama “ vyksta į Rusę , didžiausią Bulgarijos uostą prie Dunojaus upės .
(src)="s34.1"> S terena : Podržavanje gospodarskog rasta u Hrvatskoj
(trg)="s21.1"> Iš pagrindų : sparčiausias ekonomikos augimas Kroatijoje
(src)="s38.1"> S terena : Idemo dalje u Turskoj – novi pristup regionalnoj konkurentnosti
(trg)="s23.1"> Iš pagrindų : kalybos pažanga Turkijoje – naujas požiūris į regiono konkurencingumą
(src)="s42.1"> ISPA na djelu : Hrvatska , Rumunjska , Bugarska
(trg)="s25.1"> Praktinis ISPA pritaikymas : Kroatija , Rumunija , Bulgarija
(src)="s46.1"> S terena : Priprema za IPA-u – akreditacijski proces upravljačkih i kontrolnih sustava u Hrvatskoj
(trg)="s27.1"> Iš pagrindų : Bulgarija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija – pasienio bendradarbiavimo lyderės
(src)="s72.1"> Naslovnica : Trogir , Hrvatska . Fotografija : Serdar Yagci / iStockphoto Drugi suradnici : Tipik S.A.
(trg)="s32.1"> Viršelis : Trogiras , Kroatija .
(src)="s74.1"> Ovaj časopis tiskan je na engleskom , francuskom , njemačkom , hrvatskom , makedonskom i turskom jeziku na recikliranom papiru i dostupan je na 22 jezika Europske unije na : http : / / ec.europa.eu / regional _ policy / index _ en.htm
(trg)="s34.1"> Šis leidinys spausdinamas anglų , prancūzų , vokiečių , kroatų , makedoniečių ir turkų kalbomis ant perdirbto popieriaus ir yra prieinamas 22 Europos Sąjungos kalbomis šiuo adresu : http : / / ec.europa.eu / regional _ policy / index _ en.htm
(src)="s75.1"> Mišljenja izražena u ovoj publikaciji su mišljenja autora i ne izražavaju nužno stajališta Europske komisije .
(trg)="s35.1"> Leidinyje išsakytos mintys priklauso autoriams ir nebūtinai sutampa su Europos Komisijos nuomone .
(src)="s77.1"> Priprema ( potencijalnih ) zemalja kandidata za sutrašnjicu
(trg)="s37.1"> Besirengiančios narystei ( potencialios ) šalys kandidatės
(src)="s78.1"> Razvijanje bliskih odnosa sa zemljama koje se trebaju pridružiti Europskoj uniji je od najvećeg značaja .
(trg)="s38.1"> Stiprinti glaudų bendradarbiavimą su Europos Sąjungos narystės siekiančiomis šalimis yra nepaprastai svarbi veiklos sritis .
(src)="s78.2"> Instrument za pretpristupnu pomoć ( IPA ) je novo sredstvo usmjereno ka pomaganju zemljama kandidatima i potencijalnim zemljama kandidatima u njihovim naporima , da bolje razumiju kako Europska unija funkcionira te kako bi prilagodili nacionalne politike , pravila i propise tijekom priprema za članstvo .
(trg)="s38.2"> Pasirengimo narystei pagalbos priemonė ( IPA ) yra nauja programa , kurios tikslas – remti šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių pastangas geriau suprasti Europos Sąjungos veikimo principus bei , rengiantis narystei , geriau priderinti savo nacionalines politikas , teisės aktus ir taisykles prie ES politikos .
(src)="s79.1"> IPA kombinira , kao krovna organizacija , programe EU i pretpristupne fondove financijske pomoći i fleksibilnija je prema zemljama korisnicama u kreiranju pomoći prema njihovim potrebama dok se istovremeno dopušta poboljšana koordinacija s interesnim grupama , državama članicama i međunarodnim financijskim institucijama .
(trg)="s39.1"> IPA , kaip viena apibendrinanti programa , apima įvairias ES programas ir pasirengimo narystei pagalbos priemones , todėl sudaro galimybę pagalbą gaunančioms šalims lanksčiau pritaikyti ją savo poreikiams , tuo pat metu geriau koordinuojant pagalbos teikimą su suinteresuotomis šalimis , kitomis valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis finansų institucijomis .
(src)="s80.1"> U ovom izdanju Panorame , reflektor je usmjeren ka dvije komponente IPA-e kojima upravlja Glavni direktorat za regionalnu politiku : prekogranična suradnja i regionalni razvoj .
(trg)="s40.1"> Šiame „ Panoramos “ numeryje daugiausia dėmesio skirta dviem Regioninės politikos generalinio direktorato administruojamiems IPA komponentams : pasienio bendradarbiavimui ir regioninei plėtrai .
(src)="s80.2"> Prva komponenta teži promicanju suradnje između vlasti na obje strane granica koje dijele države članice EU i zemlje kandidati / potencijalni kandidati .
(trg)="s40.2"> Pirmuoju komponentu remiamas ir skatinamas abiejose bendrų valstybių narių ir šalių kandidačių arba potencialių šalių kandidačių sienos pusėse esančių valdžios institucijų bendradarbiavimas .
(src)="s80.3"> Druga komponenta je osmišljena u svrhu podupiranja investicije u područjima kao što su razvoj infrastrukture na isti način kao što Europski fond za regionalni razvoj i Kohezijski fond podržavaju regije unutar Europske unije .
(trg)="s40.3"> Antrasis komponentas skirtas investicijoms tokiose srityse remti , kaip infrastruktūros plėtra , lygiai taip pat kaip Europos Sąjungos regionai yra remiami Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšomis .
(src)="s80.4"> Po prvi puta , pretpristupna pomoć je bila planirana i primijenjena na strateški način tijekom nekoliko godina , time osiguravajući kontinuirani i neprekinuti protok fondova za temeljne investicijske projekte .
(trg)="s40.4"> Pirmą kartą pasirengimo narystei pagalba buvo suplanuota ir įgyvendinama apibrėžus aiškesnę pagalbos teikimo strategiją keleriems metams , tuo pat metu užtikrinant tolygų ir nenutrūkstamą lėšų srautą pagrindiniams investiciniams projektams .
(src)="s80.5"> Tako IPA dopušta zemljama korisnicama upoznavanje s načinom kojim se takve aktivnosti provode u Uniji kako bi , onog dana kad postanu punopravne članice , mogle koristiti dobrobiti iz kohezijske politike Europske unije .
(trg)="s40.5"> Tokiu būdu IPA sudaro galimybę pagalbą gaunančioms šalims išsamiai susipažinti su Europos Sąjungoje įgyvendinamais veiksmais ; tai joms bus ypač naudinga tada , kai jos , būdamos visateisėmis Sąjungos narėmis , jau galės naudotis pagal ES sanglaudos politiką teikiama parama .
(src)="s81.1"> U ovom izdanju časopisa Inforegio Panorama , ističemo različite načine pomoću kojih zemlje korisnice upravljaju i primjenjuju projekte koje financira IPA i njezina prethodnica ISPA , viđene kroz oči samih predstavnika zemalja kao i stručnjaka iz Komisije .
(trg)="s41.1"> Šiame „ Inforegio Panorama “ numeryje mes siekėme parodyti įvairius būdus , kuriais pagalbą gaunančios šalys valdo ir įgyvendina IPA bei jos pirmtakės ISPA finansuojamus projektus , ir tai , kaip juos vertina pačių šalių atstovai bei ekspertai iš Komisijos .
(src)="s81.2"> Vjerujem da je ovo bitna vježba obostranog učenja kako za postojeće zemlje članice tako i za buduće članice Unije .
(trg)="s41.2"> Esu įsitikinusi , kad tai puiki proga vienoms iš kitų pasimokyti tiek esamoms valstybėms narėms , tiek ir būsimosioms Sąjungos narėms .
(src)="s82.1"> Danuta Hübner Povjerenica za regionalnu politiku
(trg)="s42.1"> Danuta Hübner Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė
(src)="s89.1"> Omogućavanje zemljama kandidatima da se razviju kroz Instrument za pretpristupnu pomoć ( Instrument for Pre-Accession Assistance , IPA )
(trg)="s46.1"> Šalių kandidačių plėtros rėmimas diegiant pasirengimo narystei priemonę
(src)="s90.1"> Dok se europsko proširenje ubrzano nastavlja , pomoć koja se daje zemljama kandidatima postaje sve više sofisticirana .
(trg)="s47.1"> Europos plėtra įgauna naują pagreitį , todėl parama šalims kandidatėms tampa vis labiau apgalvota ir tikslingesnė .
(src)="s90.2"> U ovom članku sagledavamo na koji način je pretpristupna pomoć poprimila nove dimenzije .
(trg)="s47.2"> Šiame straipsnyje apžvelgiama , kaip pasikeitė šalims kandidatėms , kurios rengiasi rengiantis narystei ES , skiriama pradinė parama .
(src)="s92.1"> Dok se europsko proširenje ubrzano nastavlja , pomoć koja se daje zemljama kandidatima postaje sve više sofisticirana .
(src)="s92.2"> U ovom članku sagledavamo na koji način je pretpristupna pomoć poprimila nove dimenzije .
(trg)="s49.1"> apima kelias naujas koncepcijas , tokias kaip daugiamečių programų sudarymas , strateginis planavimas ir įgaliojimų suteikimas regionų bei vietos valdžios institucijoms .
(src)="s93.3"> Ovaj širi okvir daje zemljama kandidatima mnogo više prostora za razvoj njihovih gospodarstava i institucija , a time i vještine njihovih poduzetnika i upravnih službenika .
(trg)="s49.2"> Ši išsiplėtusi struktūra sudaro šalims kandidatėms daug didesnių galimybių plėtoti ūkius bei institucijas , tobulinti verslininkų ir administratorių įgūdžius .
(src)="s94.1"> Daljnje širenje granica
(trg)="s50.1"> Plečiant ribas
(src)="s96.1"> Pomoć zemljama kandidatima kroz fundiranje pretpristupne pomoći povećala se u intenzitetu od 1. siječnja 2007 . , kada su svi programi vezani uz Europsku uniju i financijske inicijative zamijenjeni jedinstvenom mjerom – Instrumentom za pretpristupnu pomoć ( IPA1 ) .
(trg)="s52.1"> Šalys kandidatės , remdamosi pasirengimo narystei priemone , perėjo į naują etapą 2007 m. sausio 1 d . , kai visas susijusias ES programas ir finansavimo iniciatyvas pakeitė viena – pagalbos pasirengti ES priemonė ( angl . Instrument for Pre-Accession Assistance , IPA ) 1 .
(src)="s96.2"> Programi koje su prije pokrivali PHARE , PHARE CBC , ISPA , SAPARD , CARDS i financijski instrument za Tursku bili su vrlo korisni , ali proces kojim se njima upravljalo i usklađivalo je sada postao puno jednostavniji za sve zainteresirane .
(trg)="s52.3"> Programos , anksčiau vykdytos pagal PHARE , PHARE CBC , ISPA , SAPARD , CARDS ir finansinė priemonė Turkijai buvo labai naudingos , tačiau dabar jų valdymo procesas ir galimybės derinti visas iniciatyvas tarpusavyje tapo paprastesnėmis visoms susijusioms šalims .
(src)="s96.3"> Ne samo to , već su i pojedine državne vlasti u većoj
(trg)="s52.4"> Ir ne tik – dabar nacionalinės valdžios institucijos yra gerokai didesniu mastu įtrauktos į šią veiklą , jos prisiima didesnę atsakomybę už strateginį planavimą ir programų kūrimą . IPA
(src)="s97.1"> ( 1 ) Pravna osnova za ovu pomoć je Propis Vijeća 1085 / 2006. prihvaćen 17. srpnja , 2007 .
(trg)="s53.1"> ( 1 ) Teisinis pagalbos pagrindas yra 2006 m. liepos 17 d. priimtas Tarybos reglamentas Nr. 1085 / 2006 .
(src)="s97.2"> Detaljnija pravila implementacije pravila utvrđena su Propisom Komisije 718 / 2007 od 12. lipnja , 2007 .
(trg)="s53.2"> Išsamesnės įgyvendinimo taisyklės išdėstytos 2007 m. birželio 12 d .
(trg)="s53.3"> Komisijos reglamente 718 / 2007 .
(src)="s103.1"> Ubrzanje pretpristupnog financiranja financiranja koje se financiraju u zemljama članicama EU i regijama u kojima su na djelu instrumenti kohezijske politike .
(trg)="s57.1"> Šalys kandidatės pirmą kartą galės pasinaudoti finansine pagalba tose veiklos srityse , kurios yra panašios į finansuojamas ES valstybėse narėse ir regionuose pagal Sanglaudos politikos priemones .
(src)="s103.2"> Značajan dio sredstava IPA-e kojima upravljaju Glavni direktorati za regionalnu politiku i zapošljavanje je alociran na rashode lisabonskog tipa ( otprilike 15 do 20 % cjelokupne alokacije za program , ovisno o zemlji ) .
(trg)="s57.2"> Didelė Regioninės politikos ir Užimtumo generalinių direktoratų valdomų IPA lėšų dalis bus skirta paramai pagal Lisabonos darbotvarkę ( maždaug 15 – 20 proc. visų programos lėšų priklausomai nuo šalies ) .
(src)="s108.1"> Sredstva se alociraju kroz pet komponenti : I. Pomoć u tranziciji i razvoj institucija ; II .
(trg)="s59.1"> Lėšos skirstomos remiantis penkiais IPA komponentais : I. Pereinamojo laikotarpio paramos ir institucijų kūrimo komponentas ; II .
(src)="s108.2"> Prekogranična suradnja ; III . Regionalni razvoj ( transport , okoliš i gospodarski razvoj ) ; IV .
(trg)="s59.2"> Tarpvalstybinis bendradarbiavimas ; III .
(src)="s108.4"> Razvoj ljudskih resursa ( jačanje ljudskog kapitala i borba protiv isključivanja ) ; V. Ruralni razvoj ( vrsta mjera za ruralni razvoj ) .
(trg)="s59.4"> Žmogiškųjų išteklių plėtra ( žmogiškojo kapitalo stiprinimas ir kova su atskirtimi ) ; V. Kaimo plėtra ( kaimo plėtros priemonės ) .
(src)="s109.1"> tehnologije , te usluga savjetovanja zasnivanih na potrebi i umrežavanje .
(trg)="s60.2"> EUR , iš kurių 75 proc. sudaro Bendrijos dalis ) .
(src)="s110.1"> Razumijevanje koristi od IPA-e
(trg)="s61.1"> Akivaizdi IPA nauda
(src)="s111.2"> Komponente III , IV i V su otvorene samo zemljama kandidatima ( konkretno Republika Hrvatska , Republika Turska i Bivša Jugoslavenska Republika Makedonija ) . Njihov koncept vrlo precizno preslikava principe upravljanja i programiranja strukturnih i kohezijskih fondova i fondova za ruralni razvoj .
(trg)="s62.1"> Iki šiol tikriausiai pačių įspūdingiausių IPA priemonės rezultatų buvo pasiekta rengiant Veiklos programas .
(src)="s112.1"> Zemlje kandidati će po prvi puta imati koristi od fi nanci-ranja za pokrivanje aktivnosti koje su slične aktivnostima
(trg)="s63.2"> III , IV ir V komponentai skirti tik šalims kandidatėms ( konkrečiai – Kroatijos Respublikai , Turkijos Respublikai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ) .
(src)="s113.1"> Do sada , možda najimpresivniji rezultati IPA-e su postignuti kroz pripremu Operativnih programa .
(trg)="s63.3"> Šių komponentų struktūra iš esmės atitinka struktūrinių , sanglaudos ir kaimo plėtros valdymo bei programų sudarymo principus .
(src)="s113.2"> Dok su se Okviri strateškog povezivanja ( koji su slični Nacionalnim strateškim referentnim okvirima ( National Strategic Reference Frameworks , NRSF ) – pripremljeni od strane zemalja članica ) razvili pod vodstvom središnjih vlasti , programe su izradila nadležna ministarstva u bliskoj suradnji s regionalnim vlastima , interesnim skupinama i predstavnicima civilnog društva .
(trg)="s63.4"> Tokiu būdu IPA sudaro galimybių pagalbą gaunančioms šalims įsitraukti į šių Bendrijos sanglaudos politikos priemonių valdymą jau labai ankstyvais priemonių įgyvendinimo etapais .
(src)="s113.3"> Uz te osnovne zadaće programiranja , IPA je također omogućila nacionalnim tijelima da razviju vještine fi nancij-skog upravljanja i kontrole .
(trg)="s63.5"> Įgijusios tiesiogiai šių programų valdymo patirties šalys bus gerai pasirengusios naudoti struktūrinės pagalbos , sanglaudos ir kaimo plėtros fondų lėšas , kai tik jos bus skirtos .
(src)="s144.1"> Hrvatski projekti za okoliš
(trg)="s89.1"> Aplinkos apsaugos projektai Kroatijoje
(src)="s145.2"> To uključuje vlasništvo nad programom , koncentraciju pomoći na temeljne sektore i nerazvijene regije , te osiguravanje da programi nadopune druge instrumente davanja sredstava i promiču partnerstva među interesnim skupinama .
(trg)="s90.2"> Taip buvo pasiekti susitarimai dėl programų valdytojų , pagalbos sutelkimo pagrindiniuose sektoriuose ir mažiau palankiomis sąlygomis besiplėtojantiems regionams , taip pat susitarta , kad programos turi papildyti kitas finansavimo priemones ir skatinti suinteresuotų šalių partnerystę .
(src)="s145.3"> Tijekom vremena , sustavi koji se postavljaju u okviru IPA-e će se razviti u neprocjenjiva sredstva za upravljanje kohezijskom politikom Europske unije i njenih instrumenata kasnije .
(trg)="s90.3"> Laikui bėgant pagal IPA kuriamos sistemos ateityje virs neįkainojamos vertės ES Sanglaudos politikos ir jos priemonių valdymo priemone .
(src)="s146.1"> Brzi pogled na neke od projekata koji su financirani s komponentom IPA III pokazuju njihovu raznovrsnost kao i njihovu stratešku važnost .
(trg)="s91.1"> Trumpa kai kurių pagal IPA III komponentą finansuojamų projektų apžvalga išryškina tokių projektų įvairovę ir strateginę jų svarbą .
(src)="s147.1"> Veliki infrastrukturni projekti se financiraju u okviru Hrvatskog operativnog programa za okoliš ( Croatian Enviromental Operational Programme ) .
(trg)="s93.1"> Pagrindiniai didelės apimties infrastruktūros projektai yra finansuojami pagal Kroatijos aplinkos apsaugos veiksmų programą .
(src)="s147.2"> Njime se financiraju nova postrojenja za kruti otpad i otpadne vode koja potpuno poštuju relevantne okolišne standarde Europske unije .
(trg)="s93.2"> Finansavimas skiriamas kietųjų atliekų ir vandens nuotekų valymo įrenginiams , visiškai atitinkantiems ES aplinkosaugos standartus , įrengti .
(src)="s147.3"> Na primjer , moderni centri za zbrinjavanje otpada se planiraju za Grad Split ( Lećevica ) gdje će se konstruirati odlagalište , stanice za transfer , recikliranje i pogon za mehaničku i biološku obradu .
(trg)="s93.3"> Pavyzdžiui , Splito ( Lecevica ) mieste planuojama įrengti kietųjų atliekų tvarkymo centrus , čia jau rengiamas sąvartynas , pervežimo stotys , perdirbimo bei mechaninio ir biologinio valymo įrenginiai .
(src)="s147.4"> Ukupna cijena projekta se procjenjuje na 68 milijuna eura .
(trg)="s93.4"> Numatoma , kad bendra projektų vertė sieks 68 mln . EUR .
(src)="s147.5"> Novi pogoni za obradu otpadnih voda i poboljšavanje kanalizacijskih mreža su također u planu za gradove Slavonski Brod , Knin i Drniš .
(trg)="s93.6"> Taip pat planuojama statyti vandens valymo ir modernizuoti kanalizacijos nuotekų valymo įrenginius Slavonski Brodo , Knino ir Drnis miestuose .
(src)="s147.6"> Ukupni troškovi projekta su procijenjeni na 27 milijuna eura za prvu i 18 milijuna za drugu stavku .
(trg)="s93.7"> Bendra numatoma projektų vertė sieks atitinkamai 27 mln .
(src)="s149.1"> Investicijska pomoć u zemljama kandidatima je samo mali dio razine investicijske pomoći dostupne zemljama članica- ma2 , ali stavlja veliki naglasak na razvoj institucija i struktura za budućnost . Poslovnim rukovoditeljima i državnim službenicima daje neophodno iskustvo u osmišljavanju i upravljanju investicijskim projektima , pripremajući ih za vrijeme kada će oni dobiti punu kontrolu nad programima strukturalnih fondova .
(trg)="s94.1"> Kietųjų atliekų tvarkymo projektu Balikesire siekiama sumažinti gruntinių vandenų ir aplinkos taršą Balikesire ir aplinkiniuose kaimuose , padidinti kartotinio atliekų naudojimo ir perdirbimo galimybes sukuriant Regioninę atliekų tvarkymo sistemą , kuri bus skirta Balikesiro , Bigadicko , Kepsuto , Pamukco , Susurluko ir Sevastepės gyvenvietėms pagal Bendrijos bendrąjį teisyną ir Turkijos teisės aktus .
(trg)="s94.2"> Iki 2035 m. pagal šį projektą sukurta sistema bus skirta maždaug
(src)="s151.1"> Sredstva iz fondova IPA-e su također dostupna potencijalnim zemljama kandidatima na Zapadnom Balkanu kao što je Bosna i Hercegovina .
(trg)="s96.1"> IPA fondais gali pasinaudoti ir tokios potencialios šalys kandidatės Vakarų Balkanuose , kaip Bosnija ir Hercegovina .
(src)="s159.1"> Regionalni razvoj : važan korak prema članstvu u Europskoj uniji za Zapadni Balkan
(trg)="s101.1"> Regioninė plėtra : svarbus Vakarų Balkanų regiono žingsnis narystės ES link
(src)="s160.1"> Prosinac 2005. je označio važnu prekretnicu za Bivšu Jugoslavensku Republiku Makedoniju na njenom putu prema članstvu u Europskoj uniji – Europsko vijeće dodijelilo joj je status » zemlje kandidata « .
(trg)="s102.1"> 2005 m. gruodžio mėnuo tapo svarbiu etapu Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai jos kelyje į Europos Sąjungos ( ES ) narystę – Europos Vadovų Taryba jai suteikė šalies kandidatės statusą .
(src)="s160.2"> To je objavilo razvoj koji je ta zemlja napravila i otvorilo nova vrata , dajući joj pristup do pet komponenata instrumenta za pretpristupnu pomoć .
(trg)="s102.2"> Tai buvo tinkamas šalies pasiektos pažangos įvertinimas .
(trg)="s102.3"> Šaliai atverti nauji keliai , suteikiantys teisę pasinaudoti penkiais pasirengimo narystei paramos priemonės komponentais .
(src)="s160.3"> To je zemlji omogućilo prihvaćanje aktivne uloge poslije 2007. pri stvaranju svoje budućnosti kao interesna strana u regionalnoj politici .
(trg)="s102.4"> Tai padėjo šaliai jau nuo 2007 m. aktyviai dalyvauti kuriant savo ateitį būnant regioninės politikos dalimi .
(src)="s162.1"> Aktivnosti izgradnje cesta u Bivšoj Jugoslavenskoj Republici Makedoniji .
(trg)="s104.1"> Kelių tiesybos darbai Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje .
(src)="s163.2"> Ukupni proračun za projekt je 155 milijuna eura koji je sastavljen od doprinosa iz Europske unije , Grčke ( u obliku bilateralne donacije ) , Europske investicijske banke ( preko zajma ) i države .
(trg)="s106.3"> Bendra projekto vertė yra 155 mln .
(src)="s164.2"> To dolazi kao dodatak operativnom programu koji definira potrebe i prioritete te zemlje , prateći primjer trenutnih 27 zemalja članica Europske unije .
(trg)="s106.4"> EUR , jį finansuoja ES , Graikija ( suteikdama dvišalę subsidiją ) , Europos investicijų bankas ( suteikdamas paskolą ) ir pati valstybė .
(src)="s165.1"> Ovo strateško planiranje i sektorsko programiranje je dalo nacionalnim vlastima priliku za preuzimanje odgovornost za društveni i ekonomski razvoj u suradnji s civilnim društvom .
(trg)="s107.1"> Toks strateginis planavimas ir sektorinis programavimas suteikė nacionalinėms valdžios institucijoms galimybę prisiimti atsakomybę už socialinę ir ekonominę plėtrą bendradarbiaujant su pilietinėmis visuomenėmis .
(src)="s166.1"> Jedan od glavnih ciljeva Operativnog programa za regionalni razvoj je da pridonese održivom razvoju i regionalnoj integraciji zemlje u Zapadni Balkan .
(trg)="s108.1"> Vienas svarbiausių regioninės plėtros veiklos programų uždavinių yra stiprinti tvariąją plėtrą ir prisidėti prie šalies regioninio integravimosi į Vakarų Balkanų regioną .
(src)="s166.2"> Pomoć EU će biti prvotno koncentrirana na sektore transporta i okoliša – ne očekuje se da će regionalna konkurentnost biti uključena do 2010 .
(trg)="s108.2"> Iš pradžių didžioji Bendrijos pagalbos dalis bus skirta transporto ir aplinkos sektoriams – manoma , kad regioninio konkurencingumo projektai bus pradėti remti tik po 2010 m .
(src)="s167.1"> Drugi projekt uključuje izgradnju pouzdanog sustava kanalizacije i postrojenja za tretiranje otpadnih voda za 75 000 stanovnika Prilepa .
(trg)="s109.1"> Pagal antrąjį projektą 75 000 gyventojų turinčiame Prilepo mieste bus įrengta patikima kanalizacijos nuotekų sistema ir pastatyti vandens nuotekų valymo įrenginiai .
(src)="s167.2"> Resursi u odnosu na meku vodu i biorazličitost čine ovu zemlju jednom od glavnih prirodnih rezervoara u regiji .
(trg)="s109.2"> Šalis , turėdama savo gėlojo vandens išteklių ir biologinę įvairovę , yra vienas pagrindinių gamtos rezervatų regione .
(src)="s167.3"> Teško onečišćenje uzrokovano netretiranom otpadnom vodom , kao i netretiranom gradskom i industrijskom vodom , je , međutim , stvarna prijetnja za održiv razvoj i za kvalitetu života građana . Bit će potrebne značajne investicije od strane društvenog sektora da bi se postigao efikasan učinak .
(trg)="s109.3"> Tačiau nevalytų vandens bei neapdorotų miesto ir pramoninių nuotekų keliama aplinkos tarša kelia tikrą pavojų tvariajai plėtrai ir miesto gyventojų kokybei .
(src)="s169.1"> Neovisno o postavljanju administrativnih struktura za upravljanje i nadzor europskih fondova , nacionalni vlasti trenutno upravljaju dvama projektima koji se financiraju iz operativnog programa .
(trg)="s110.1"> Šiuo metu nacionalinės valdžios institucijos kuria atitinkamas administracines struktūras , kurios bus atsakingos už Europos lėšų valdymą , be to , jos įgyvendina du didelės apimties pagal veiklos programas vykdomus projektus .
(src)="s169.2"> Ti projekti su pravi test za zemlju jer uključuju primjenu standarda i praksi Europske unije u velikom obujmu i u nekoliko područja – od analiza djelovanja na okoliš do koordiniranja donatora .
(trg)="s110.2"> Šie projektai šaliai yra tikras išbandymas , nes juos įgyvendinant reikalaujama dideliu mastu taikyti ES standartus ir darbo metodus keliose srityse – nuo poveikio aplinkai analizės iki donorų paramos koordinavimo .
(src)="s170.1"> Prvi veliki projekt je izgradnja novog dijela autoceste između Demir Kapije i Smokvice uzduž koridora broj 10 .
(src)="s170.2"> To će značiti završetak transeuropske mreže između Salzburga i Soluna , otvarajući zemlju još više , što je uvjet za regionalnu
(trg)="s111.1"> Atsižvelgiant į per pastaruosius metus Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pasiektą pažangą ir nepaisant to , kad dar ir ateityje prireiks labai didelių pastangų , šis pasirengimo narystei etapas atveria naujų ir realių perspektyvų šalies ateičiai Europos valstybių šeimoje , o ypač įgyvendinant regioninę politiką .
(src)="s177.1"> Prekogranična komponenta instrumenta za pretpristupnu pomoć
(trg)="s115.1"> Pasirengimo narystei priemonės – pasienio bendradarbiavimo komponentas
(src)="s178.1"> Tijekom posljednjih godina , važnost podržavanja i ohrabrivanja prekogranične suradnje za europske regije prepoznaje se sve više i više .
(trg)="s116.1"> Pastaraisiais metais vis plačiau pripažįstama , kaip svarbu remti ir skatinti Europos regionų pasienio bendradarbiavimą .
(src)="s178.2"> Pogranične regije pate od određenog broja specifičnih nedostataka kada se usporede sa regijama koje su više središnje .
(trg)="s116.2"> Pasienio regionai , palyginti su centriniais regionais , kenčia nuo daugybės nepalankių veiksnių .
(src)="s178.3"> One su često manje razvijene i često su konfrontirane s geografskim i demografskim izazovima ; štoviše , njihova ekonomska sfera utjecaja i razvojni potencijal često nailaze na zakonske , administrativne , gospodarske i kulturne prepreke kojima je uzrok sama granica .
(trg)="s116.3"> Dažniausiai jie yra mažiau išsivystę , susiduria su įvairiais geograniais ar demograniais iššūkiais , be to , jų ekonominės įtakos ar plėtros potencialui dažnai neleidžia pasireikšti pačių sienų sukurti teisiniai , administraciniai , ekonominiai ir kultūriniai barjerai .
(src)="s178.4"> Ti čimbenici su posebno akutni uzduž vanjskih granica Europske unije .
(trg)="s116.4"> Šie veiksniai yra ypač akivaizdūs Europos Sąjungos išoriniuose pasienio regionuose .
(src)="s189.1"> IPA programi prekogranične suradnje sa sudjelovanjem zemalja članica EU
(trg)="s128.1"> IPA tarptautinio bendradarbiavimo programos dalyvaujant ES šalims narėms
(src)="s226.1"> MALTA didati ili potencijalni kandidati s druge strane .
(trg)="s162.1"> MALTA yra skiriama finansinė parama valstybių narių ir šalių kandidačių ar potencialių kandidačių bendradarbiavimui stiprinti .
(src)="s226.2"> Drugo , podržava prekograničnu suradnju između zemalja kandidata ili potencijalnih kandidata .
(trg)="s162.2"> Antra , priemonė remia bendradarbiavimą tarp šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių .
(src)="s226.3"> Konačno , ta komponenta također može podržavati uključenost zemalja kandidata i potencijalnih kandidata u programima tranzicijske suradnje u okviru Cilja za teritorijalnu suradnju , konkretno , u programima za Jugoistočnu Europu i Mediteran .
(trg)="s162.3"> Galiausiai pagal šią priemonę gali būti remiamas šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių dalyvavimas pereinamojo laikotarpio bendradarbiavimo programose pagal Teritorinio bendradarbiavimo tikslą , ypač Pietryčių Europos ir Viduržemio jūros regiono programose .
(src)="s227.1"> Suradnja je već dugo ključna komponenta Kohezijske politike Europske unije , prvo kroz inicijativu Unije INTERREG i sada s ciljem za Europsku teritorijalnu suradnju .
(trg)="s163.1"> Bendradarbiavimas visada buvo vienas pagrindinių ES sanglaudos politikos komponentų , pirmiausia įgyvendinant INTERREG Bendrijos iniciatyvą , o dabar įgyvendinant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programas .
(src)="s227.2"> Jedna od glavnih uloga Instrumenta za pretpristupnu pomoć je pomoći kandidatima u pripremi za implementaciju Kohezijske politike , a logika koja stoji iza toga je to što IPA također ima prekograničnu dimenziju .
(trg)="s163.2"> Vienas pagrindinio pasirengimo narystei priemonės tikslų – padėti šalims kandidatėms įgyvendinti sanglaudos politiką .
(trg)="s163.3"> Būtent dėl to logiška IPA numatyti pasienio bendradarbiavimo aspektą .
(src)="s227.3"> Istovremeno , korištenje IPA-e za omogućavanje prekogranične suradnje u novom periodu programiranja je također osmišljeno kako bi riješilo neke od administrativnih poteškoća na koje je suradnja uzduž vanjskih granica Europske unije nailazila u prošlosti .
(trg)="s163.4"> Tuo pat metu naudojant IPA pasienio bendradarbiavimui stiprinti naujuoju programavimo laikotarpiu siekiama išspręsti kai kuriuos administracinius sunkumus , su kuriais bendradarbiavimo ES išorės pasienio regionuose stiprinimo idėjos yra susidūrusios praeityje .
(src)="s229.1"> Strogo govoreći , prekogranična komponenta IPA-e podržava tri tipa suradnje .
(trg)="s165.1"> Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirta pirmajam priemonės komponentui , pagal kurį parama bus skirta 12 valstybių narių ir ( potencialių ) šalių kandidačių bendradarbiavimo programų .
(src)="s229.2"> Prvo , financira prekograničnu suradnju između zemalja članica s jedne strane i zemlje koje su kan-
(trg)="s165.2"> Dauguma šių programų jau yra patvirtintos ir įgyvendinamos , o pagal Slovėnijos ir Kroatijos programą jau
(src)="s235.1"> Ubrzanje pretpristupnog financiranja financiranja strane granice i bit će izabrani zajednički od strane zemalja sudionica , a ne od strane Komisije .
(trg)="s169.4"> Be to , visi projektai turi turėti partnerius iš abipus sienos , o finansavimui projektus atrenka ne Komisija , o visos dalyvaujančios šalys .
(src)="s236.1"> Za razliku od ovih temeljnih promjena u organizaciji prekogranične suradnje , sadržaj tih programa može izgledati manje radikalan jer se gradi na uspjesima prekogranične suradnje u drugim dijelovima Europe .
(trg)="s170.1"> Palyginti su šiais esminiais pasienio bendradarbiavimo projektų pokyčiais , programų turinys atrodo gerokai mažiau pakitęs , nes jis grindžiamas sėkmingo pasienio bendradarbiavimo kitose Europos vietose patirtimi .
(src)="s236.2"> Ti programi nude podršku za gospodarski i turistički razvoj , društveno i kulturno povezivanje , zaštitu okoliša , razvoj transporta i infrastrukture manjih razmjera .
(trg)="s170.2"> Pagal programas remiamas ekonomikos vystymasis ir turizmo plėtra , socialiniai ir kultūriniai ryšiai , aplinkos apsaugos ir transporto plėtros bei mažos apimties infrastruktūros projektai .
(src)="s236.3"> Stoga , na jednoj razini , dobrobiti od ovih programa prekogranične suradnje su očiti .
(trg)="s170.3"> Todėl vienu lygmeniu tokių pasienio bendradarbiavimo programų nauda atrodo akivaizdi .