# cy/NA6304359/NA6304359.xml.gz
# lt/NA6304359/NA6304359.xml.gz
(src)="s4.1"> GADEWCH I NI ARCHWILIO
(trg)="s3.1"> PAŽINKIME
(src)="s6.1"> Helo !
(src)="s6.2"> Croeso i Ewrop – ein cartref .
(trg)="s5.1"> Sveiki atvykę į Europą – mūsų namus .
(src)="s7.1"> Mae ’ n le prydferth ac mae llawer yn digwydd yma.Faint ydych chi ’ n gwybod amdani ?
(trg)="s6.1"> Tai nuostabi vieta , kurioje visada gausu įvykių.Ką tu žinai apie Europą ?
(src)="s8.1"> Dewch gyda ni a gadewch i ni archwilio Ewrop gyda ’ n gilydd !
(trg)="s7.1"> Eime kartu ir susipažinkime su Europa !
(src)="s8.2"> Bydd yn siwrne antur drwy amser a lle , a chewch chi wybod llawer o bethau diddorol .
(trg)="s7.2"> Šioje nuotykingoje kelionėje laiku ir erdve atrasi daugybę įdomiausių dalykų .
(src)="s9.1"> Wrth i ni fynd yn ein blaen , profwch eich hun i weld faint rydych chi wedi ’ i ddysgu.Ewch i ’ n gwefan europa.eu.int / europago / explore / a rhowch gynnig ar y cwis am bob pennod .
(trg)="s8.1"> Kelionės metu pasitikrink , kiek naujų dalykų sužinojai .
(trg)="s8.2"> Apsilankyk mūsų tinklalapyjehttp : / / europa.eu.int / europago / explore / ir atsakyk į kiekvieno skyriaus klausimus .
(src)="s10.1"> Gallwch gael hwyl yn chwarae gemau a gweithgareddau hefyd ar wefan “ Europa Go ” europa.eu.int / europago / welcome.jsp
(trg)="s9.1"> Gerai praleisi laiką ir žaisdamas žaidimus bei dalyvaudamas kitoje „ Europa Go “ tinklalapiohttp : / / europa.eu.int / europago / welcome.jspsiūlomoje veikloje .
(src)="s11.1"> Barod ?
(trg)="s10.1"> Pasirengęs ? Tad eime !
(src)="s15.1"> Beth sydd yn y llyfr hwn ?
(trg)="s13.1"> Šios knygos turinys
(src)="s16.1"> Tudalen
(trg)="s14.1"> Puslapis
(src)="s17.1"> Cyfandir i ’ w ddarganfod
(trg)="s15.1"> Neatrastas žemynas
(src)="s19.1"> Teithio o gwmpas
(trg)="s17.1"> Kelionės
(src)="s21.1"> Hinsawdd a natur
(trg)="s19.1"> Klimatas ir gamta
(src)="s23.1"> Ffermio
(trg)="s21.1"> Ūkininkavimas
(src)="s27.1"> Taith drwy amser
(trg)="s25.1"> Kelionė laiku
(src)="s29.1"> Pedwar deg o wynebau enwog , A i Z
(trg)="s27.1"> Keturiasdešimt įžymių žmonių , nuo A iki Z
(src)="s31.1"> Ieithoedd Ewrop
(trg)="s29.1"> Europos kalbos
(src)="s33.1"> Teulu o bobloedd
(trg)="s31.1"> Didelė šeima
(src)="s35.1"> Dod â ’ r teulu ynghyd : hanes yr Undeb Ewropeaidd
(trg)="s33.1"> Vėl kartu : Europos Sąjungos istorija
(src)="s37.1"> Beth mae ’ r UE yn ei wneud
(trg)="s35.1"> Ką veikia ES
(src)="s39.1"> Yr Undeb Ewropeaidd a ’ i gymdogion
(trg)="s37.1"> Europos Sąjunga ir jos kaimynės
(src)="s41.1"> Sut mae ’ r UE yn gwneud penderfyniadau
(trg)="s39.1"> Kaip ES priima sprendimus
(src)="s48.1"> Cyfandir i ’ w ddarganfod
(trg)="s45.1"> Neatrastas žemynas
(src)="s49.1"> Mae Ewrop yn un o saith cyfandir y byd .
(trg)="s46.1"> Europa yra vienas iš septynių pasaulio žemynų .
(src)="s49.2"> Affrica , America , Antarctica , Asia , Awstralia ac Ynysoedd y De yw ’ r lleill .
(trg)="s46.2"> Kiti – tai Afrika , Šiaurės Amerika , Pietų Amerika , Antarktida , Azija , Australija ir Okeanija .
(src)="s50.1"> Mae Ewrop yn ymestyn yr holl ffordd o ’ r Arctig yn y gogledd i Fôr y Canoldir yn y de , ac o Gefnfor Iwerydd yn y gorllewin i Asia yn y dwyrain .
(trg)="s47.1"> Europa driekiasi nuo Arkties vandenyno šiaurėje iki pat Viduržemio jūros pietuose ir nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Azijos žemyno rytuose .
(src)="s50.2"> Mae ganddi hi lawer o afonydd , llynnoedd a chadwyni o fynyddoedd .
(trg)="s47.2"> Čia daug įvairių upių , ežerų ir kalnų .
(trg)="s47.3"> Žemėlapyje ( p .
(src)="s50.3"> Mae ’ r map ( tudalen 4 ) yn rhoi enwau rhai o ’ r rhai mwyaf i chi .
(trg)="s47.4"> 4 ) rasi keleto didžiausių iš jų pavadinimus .
(src)="s51.1"> Y mynydd uchaf yn Ewrop yw Mynydd Elbrus , ym mynyddoedd y Cawcasws , ar y ffin rhwng Rwsiaa Georgia .
(trg)="s48.1"> Aukščiausias Europoje yra Elbruso kalnas Kaukazokalnyne , tarp Rusijos ir Gruzijos .
(src)="s51.2"> Mae ei gopa uchaf yn cyrraedd5,642metr uwchlaw lefel y môr .
(trg)="s48.2"> Jo aukščiausiaviršūnė iškilusi 5 642 m virš jūros lygio .
(src)="s52.1"> Y mynydd uchaf yng ngorllewin Ewrop yw Mont Blanc , yn yr Alpau , ar y ffin rhwng Ffrainca ’ r Eidal .
(src)="s52.2"> Mae ei gopa ’ n cyrraedd 4,800 metr uwchlaw lefel y môr .
(trg)="s49.1"> Aukščiausia Vakarų Europos viršūnė yra Monblanokalnas Alpėse , Prancūzijos ir Italijos pasienyje , iškilęs 4 800 m virš jūros lygio .
(src)="s60.1"> ynydd uchaf yn Ewr
(trg)="s57.1"> Elbrusas , aukščiausias Eur
(src)="s62.1"> Mae Llyn Genefa yn yr Alpau hefyd – y llyn dwr croyw
(trg)="s59.1"> Alpėse plyti ir Ženevos ežeras – didžiausias gėlavandenisežeras Vakarų Europoje .
(src)="s63.1"> ˇ mwyaf yng ngorllewin Ewrop .
(trg)="s59.2"> Jis tyvuliuoja tarp Prancūzijos ir Šveicarijos .
(src)="s63.2"> Mae ’ n gorwedd rhwng Ffrainc a ’ r Swistir , yn cyrraedd dyfnder o 310 metr ac yn cynnwys tua 89 triliwn litr o ddwr .
(trg)="s59.3"> Šio ežero gylis 310 m , o tūris – apie 89trilijonai litrų .
(src)="s68.1"> Llyn Genefa , yn yr Alpau .
(trg)="s66.1"> Ženevos ežeras Alpėse .
(src)="s71.1"> Y llyn mwyaf yng nghanolbarth Ewrop yw Balaton , yn Hwngari .
(trg)="s69.1"> Didžiausias ežeras Vidurio Europoje yra Balatonas Vengrijoje .
(src)="s71.2"> Mae ’ n 77 cilomedr ( km ) o hyd ac yn
(trg)="s69.2"> Jis driekiasi 77 km ir užima apie 600 kvadratinių kilometrų plotą .
(src)="s72.1"> 2 gorchuddio ardal o ryw 600 cilomedr sgwâr ( km
(trg)="s69.3"> Šiaurės Europoje galima rasti ir dar didesnių ežerų , pvz . , Saimos ežerą
(src)="s74.1"> Mae gan Ogledd Ewrop lynnoedd hyd yn oed yn fwy , gan gynnwys Saimaa yn y Ffindir ( 1,147 km2 ) a Värnernyn Sweden ( mwy na 5,500 km2 ) .
(trg)="s70.1"> Suomijoje ( plotas 1 147km2 ) ir Venerno ežerą Švedijoje ( daugiau kaip 5 500km2 ) .
(src)="s85.1"> M ddoedd Kolen y n y d
(trg)="s79.1"> Europos žemynas aln ai
(src)="s86.1"> MÔR NORWY do
(trg)="s80.1"> Norvegijos jūra
(src)="s89.1"> Llyn Onega al
(trg)="s83.1"> Onegos ežeras
(src)="s92.1"> Llyn Ladoga
(trg)="s86.1"> Ladogos ežeras e
(src)="s98.1"> MÔR YGOGLEDD
(trg)="s88.1"> Šiaurės jūra
(src)="s100.1"> Gorllewin Dvina
(trg)="s89.1"> Baltijos jūra
(src)="s111.1"> Llyn Genefa
(trg)="s97.1"> Ženevos ežeras
(src)="s112.1"> Alpau
(trg)="s98.1"> Alpės
(src)="s114.1"> Llyn Balaton y : Canol f
(trg)="s99.1"> Balatono ežeras
(src)="s130.1"> Afon Donwy yw un o afonydd hiraf Ewrop.Mae ’ n tarddu yn ardal y Fforest Ddu ac ynllifo tua ’ r dwyrain trwy 10 gwlad ( yr Almaen , Awstria , Slofacia , Hwngari , Croatia , Serbia , Bwlgaria , Rwmania , Moldofa ac Ukrain ) i Rwmania , lle mae ’ n ffurfio delta ar arfordiry Môr Du .
(src)="s130.2"> I gyd , mae ’ n teithio rhyw 2,850km .
(trg)="s113.2"> Jis prasideda Švarcvaldo regione ir teka pietųlink per 10 šalių ( Vokietiją , Austriją , Slovakiją , Vengriją , Kroatiją , Serbiją , Bulgariją , Rumuniją , Moldaviją ir Ukrainą ) į Rumuniją , kursuformuoja deltą Juodosios jūros pakrantėje.Bendras šios upės ilgis yra apie 2 850km .
(src)="s140.1"> Mae afonydd mawr eraill yn cynnwys y Rhein ( tua 1,320 km o hyd ) , yr Elbe ( tua 1,170km ) a ’ r Loire ( mwy na 1,000 km ) .
(trg)="s123.1"> Iš kitų didelių upių galima paminėti Reiną , kurio ilgisapie 1 320km , Elbę ( apie 1 170km ) ir Luarą ( daugiau kaip 1 000km ) .
(src)="s140.2"> Allwch chi ddod o hyd iddyn nhw ar y map ?
(trg)="s123.2"> Ar rasi juos šiamežemėlapyje ?
(src)="s142.1"> Mae Dyf an PV fryn Loir e yn bwysig am ei g
(trg)="s129.1"> Luaros slėnis garsėja nuostabiomis pilimis .
(src)="s144.1"> Mae afonydd mawr yn ddefnyddiol iawnigludo pethau .
(trg)="s131.1"> Didelės upės sėkmingai naudojamos kroviniams gabenti .
(src)="s144.2"> Mae pob math o nwyddauyn cael eu rhoi ar gychod sy ’ n eu cludoifyny ac i lawr yr afonydd , rhwngporthladdoedd arfordirol Ewropadinasoedd ymhell o ’ r arfordir .
(trg)="s131.2"> Įvairios prekės sukraunamos ant baržų ir plukdomos upeaukštyn arba žemyn tarp Europos jūrų uostųir tolimų sausumos miestų .
(src)="s151.1"> © y afon Rhein eithio i fyn
(trg)="s139.1"> einu aukšt ža plaukia R
(src)="s152.1"> Cwch nwyddau yn t
(trg)="s140.1"> Krovininė bar
(src)="s156.1"> Teithio o gwmpas
(trg)="s143.1"> Kelionės
(src)="s157.1"> I deithio o gwmpas Ewrop , mae ffyrdd a rheilffyrdd hyd yn oed yn fwydefnyddiol nag afonydd .
(trg)="s144.1"> Keliai ir geležinkeliai kelionėms Europoje naudojami dar sėkmingiau neiupės .
(src)="s158.2"> Cyflwynodd George Stephenson y trên cyntaf i deithwyr ym 1825 .
(trg)="s145.1"> Ar žinai , kad geležinkelis buvo išrastas Europoje ? 1825 m .
(src)="s158.3"> Yr enw arno oedd ‘ y Roced ’ a chyrhaeddoddgyflymder o 25 cilomedr yr awr ( km / h ) – aoedd yn gyflym iawn yn y dyddiau hynny .
(trg)="s145.3"> Jo žinomiausias traukinys vadinosi „ Raketa “ ir pasiekdavodaugiau negu 40 kilometrų per valandą ( km / h ) – tais laikais tai buvo tikrai labai didelis greitis .
(src)="s167.1"> Erbyn hyn , mae trenau trydan cyflym Ewrop yn wahanol iawn i ’ r injanau stêm cyntaf hynny .
(trg)="s153.1"> Dabartiniai greitieji elektriniai traukiniai Europoje labai skiriasi nuo pirmųjų garvežių .
(src)="s167.2"> Maen nhw ’ ngyfforddus iawn ac yn teithio ar gyflymder hyd at 330 km yr awr ar gledrau a gafodd eu hadeiladu ’ narbennig .
(trg)="s153.2"> Jie labai patogūs irvažiuodami specialiai jiems nutiestais bėgiais pasiekia iki 330km / h greitį .
(src)="s167.3"> Mae mwy o gledrau ’ n cael eu hadeiladu drwy ’ r amser , i ganiatáu i bobl deithio mor gyflym agybo modd rhwng dinasoedd mawr Ewrop .
(trg)="s153.3"> Tam , kad žmonės galėtų kuogreičiau keliauti tarp didžiųjų Europos miestų , buvo nutiesta daug geležinkelio bėgių .
(src)="s168.1"> Weithiau , mae ’ n rhaid i ffyrdd a rheilffyrdd groesi cadwyni o fynyddoedd , afonydd llydan neu hyd yn oedy môr .
(trg)="s154.1"> Kartais keliai ir geležinkelio bėgiai turi kirsti kalnų viršūnes , plačias upes ir netgi jūras .
(src)="s168.2"> Felly mae peirianwyr wedi adeiladu rhai pontydd a thwneli hir iawn .
(trg)="s154.2"> Todėl inžinieriai sukonstravo keletą labai ilgų tiltų ir tunelių .
(src)="s168.3"> Y twnnel ffordd hiraf yn Ewrop yw twnnel Laerdal yn Norwy , rhwng Bergen ac Oslo .
(trg)="s154.3"> Ilgiausias Europos kelio tunelis yra Lerdalo tunelis Norvegijoje , tarp Bergeno ir Oslo .
(src)="s168.4"> Mae ’ n fwy na 24 cilomedr ( km ) o hyd ac fegafodd ei agor ym mis Tachwedd 2000 .
(trg)="s154.4"> Jis atidarytas 2000 m. lapkritį , o jo ilgis yra daugiau kaip 24 kilometrai .
(src)="s169.1"> Y twnnel rheilffordd hiraf yn Ewrop yw Twnnely Sianel .
(trg)="s155.1"> Ilgiausias Europos geležinkelio tunelis yra po Lamanču .
(src)="s169.2"> Mae ’ n cludo trenau cyflym Eurostarodan y môr rhwng Calais yn Ffrainc a Folkestone yn Lloegr , ac mae ’ n fwy na50km o hyd .
(trg)="s155.2"> Juo rieda greitieji „ Eurostar “ traukiniai po jūra tarp Kalė , Prancūzijoje , ir Folkestouno , Anglijoje .
(trg)="s155.3"> Šio tunelio ilgis – daugiau kaip 50km .
(src)="s176.1"> Y bont uchaf yn y byd ( 245 metr o uchder ) yw Traphont Millau yn Ffrainc , a agorwyd ym mis Rhagfyr 2004 .
(trg)="s166.1"> Aukščiausias pasaulio tiltas ( 245 metrai ) yra Mijo viadukas Prancūzijoje , atidarytas 2004 m. gruodį .
(src)="s177.1"> Dwy o ’ r pontydd hiraf yn Ewrop yw pont heolarheilffordd Oresund ( 16 km o hyd ) rhwng Denmarc a Sweden a phont heol Vasco da Gama ( mwy na 17km o hyd ) ar draws afon Tagus ym Mhortiwgal .
(trg)="s167.1"> Du iš ilgiausių Europos tiltų yra Oresundo kelio irgeležinkelio tiltas ( 16km ilgio ) tarp Danijos ir Švedijos bei Vasko de Gamos kelio tiltas ( ilgesniskaip 17km ) per Težo upę Portugalijoje .
(src)="s177.2"> Mae pont Vasco da Gama wedi eihenwi ar ôl arloeswr enwog , a gallwch chiddarllen amdano fe yn y bennod ‘ Taith drwyamser ’ .
(trg)="s167.2"> Vasko de Gamos tiltas pavadintas garsaus atradėjo vardu.Apie jį gali pasiskaityti skyriuje „ Kelionė laiku “ .
(src)="s184.1"> Pont uchaf y byd – Traphont Millau ( Ffr
(trg)="s175.1"> Aukščiausias pasaulio tiltas – Mi
(src)="s185.1"> Mae pobl yn teithio o gwmpas Ewrop mewn awyrennauhefyd , am fod teithio drwy ’ r awyr yn gyflym .
(trg)="s176.1"> Po Europą žmonės keliauja ir lėktuvais , nes kelionės oru yragreitos .
(src)="s185.2"> Caiff rhaioawyrennau gorau ’ r byd eu hadeiladu yn Ewrop – erenghraifft , yr Airbus .
(trg)="s176.2"> Kai kurie geriausieji pasaulio lėktuvai konstruojami Europoje – pavyzdžiui , „ Airbus “ .
(src)="s185.3"> Mae gwahanol wledydd yn Ewrop ynadeiladu rhannau gwahanol o Airbus , ac yna mae tîmobeirianwyr yn rhoi ’ r awyren gyfan at ei gilydd .
(trg)="s176.3"> Atskiros „ Airbus “ detalėspagaminamos įvairiose Europos šalyse , o tada inžinieriųgrupė sumontuoja visą lėktuvą .
(src)="s185.4"> Yrawyren teithwyr mwyaf yn y byd yw ’ r Airbus A380 , agynlluniwyd i gario hyd at 840 o deithwyr .
(trg)="s176.4"> Didžiausias pasaulio lėktuvas yra „ Airbus A380 “ , galintis skraidinti 840 keleivių .
(src)="s185.5"> Hedfanoddgyntaf ym mis Ebrill 2005 .
(trg)="s176.5"> Pirmasis jo skrydis įvyko 2005m. balandžiomėn .
(src)="s188.1"> © a ’ r byd – yr Airbus A380
(trg)="s183.1"> Didžiausias pasaulyje k „ Airbus A380 “ . eleivinis lėktuvas –
(src)="s189.1"> Cafodd yr awyren teithwyr cyflymaf erioed , y Concorde , eigynllunio gan dîm o beirianwyr Ffrengig a Phrydeinig .
(trg)="s184.1"> Visų laikų greičiausią keleivinį lėktuvą „ Concorde “ sukūrėprancūzų ir britų inžinierių komanda .
(src)="s189.2"> Roedd Concorde yn gallu hedfan ar gyflymder o 2,160 km yr awr – dwywaith cyflymder sain – a gallai groesi Cefnfor Iwerydd mewnllai na thair awr !
(trg)="s184.2"> „ Concorde “ galėjo skristi 2 160km / h greičiu – du kartus greičiau , nei sklinda šviesa – irperskristi Atlanto vandenyną greičiau nei per tris valandas !
(src)="s189.3"> ( Mae ’ r mwyafrif o awyrennau ’ n cymryd rhywwyth awr ) .
(trg)="s184.3"> ( Dauguma lėktuvų tokį atstumą nuskrenda per 8 valandas . )
(src)="s196.1"> Mae llwyddiant Concorde , Airbus ac Ariane yn dangos beth sy ’ n gallu cael ei gyflawni pan fyddgwledydd Ewropeaidd yn gweithio gyda ’ i gilydd .
(trg)="s192.1"> „ Concorde “ , „ Airbus “ ir „ Ariane “ rezultatai parodo , kiek Europos šalys gali pasiekti , kai dirba išvien .
(src)="s200.1"> Hinsawdd a natur
(trg)="s195.1"> Klimatas ir gamta
(src)="s201.1"> Mae hinsawdd ‘ dymherus ’ gan y rhan fwyaf o Ewrop – heb fod yn rhy boethnac yn rhy oer .
(trg)="s196.1"> Europoje vyrauja vidutinis klimatas – nei per karštas , nei per šaltas .
(src)="s201.2"> Y gogledd pell ac yn y mynyddoedd uchaf y mae ’ r lleoeddoeraf , lle gall tymheredd y nos yn ystod y gaeaf fod mor isel â – 40ºC .
(src)="s201.3"> Mae ’ rlleoedd cynhesaf yn y de pell a ’ r de-ddwyrain , lle gall tymheredd y dydd yn ystod yr haf fod mor uchelâ + 40ºC .
(trg)="s196.2"> Šalčiausios vietos yra atokioje šiaurėje ir aukštai kalnuose , kur temperatūražiemos naktimis nukrinta iki – 40 ° C. Šilčiausia būna toli pietuose ir pietryčiuose , kur vasaros dienomis temperatūra gali pakilti iki + 40 ° C.
(src)="s202.1"> Mae ’ r tywydd cynhesaf a sychaf yn digwydd yn yr haf ( yn fras , rhwng misoedd Mehefin a Medi ) a ’ rtywydd oeraf yn y gaeaf ( yn fras , rhwng misoedd Rhagfyr a Mawrth ) .
(trg)="s197.1"> Šilčiausia ir sausiausia būna vasarą ( nuo birželio iki rugsėjo ) , o šalčiausias oras būna žiemą ( nuo gruodžio iki kovo ) .
(src)="s202.2"> Fodd bynnag , mae tywydd Ewrop yn gyfnewidiol iawn , ac mewn llawer o leoedd gall lawio bron unrhyw adeg o ’ r flwyddyn .
(trg)="s197.2"> Tačiau orai Europoje labai permainingi ir daugelyje vietų gali lyti bet kuriuo metų laiku .
(src)="s203.1"> Ymdopi â ’ r tywydd
(trg)="s198.1"> Žiemos rūpesčiai
(src)="s204.1"> Fel arfer , mae gan anifeiliaid gwyllt mewn rhanbarthau oer got ffwr trwchus i ’ w cadw ’ n gynnes , acefallai y bydd eu cotiau ’ n wyn i ’ w cuddliwio yn yr eira .
(trg)="s199.1"> Šaltuose regionuose gyvenančius laukinius gyvūnus dažniausiai šildo storas kailis ar plunksnos , o balta jų spalva padeda pasislėpti sniege .
(src)="s204.2"> Mae rhai yn treulio ’ r gaeaf yn cysgu i arbedegni .
(trg)="s199.2"> Kai kurie gyvūnai pramiega visą žiemą , taip taupydamienergiją .
(src)="s204.3"> Yr enw ar hyn yw gaeafgysgu .
(trg)="s199.3"> Tai vadinamažiemojimu .
(src)="s211.1"> … a ’ r dylluan eira wedi ’ u cuddliwio ’ n dda .
(trg)="s212.1"> © ai pasislėpę .
(src)="s221.1"> … ac eirth brown Ewropeaidd yn byw yn y mynyddoedd , lle maen nhw ’ n treulio ’ r gaeaf yn cysgu .
(trg)="s226.1"> ... ir Europos rudoji meška gyvena kalnuose ir žiemą pramiega .
(src)="s228.1"> Mae llawer o rywogaethau o adar yn byw trwy fwyta pryfed , creaduriaid dwr bach a bwyd arall mae ’ nanodd dod o hyd iddo ’ n hawdd yn ystod misoedd oer y gaeaf .
(trg)="s230.1"> Daugelis paukščių rūšių minta vabzdžiais , smulkiais vandens gyvūnais ar kitu maistu , kurio šaltais žiemosmėnesiais sunku rasti .
(src)="s228.2"> Felly , maen nhw ’ n hedfan tua ’ r de yn yrhydref a ddim yn dychwelyd tan y gwanwyn .
(trg)="s230.2"> Todėl rudenį jie išskrenda į pietus ir sugrįžta tik pavasarį .
(src)="s228.3"> Mae rhai ohonyn nhw ’ n teithio miloedd o gilometrau , ardraws Môr y Canoldir ac Anialwch y Sahara , i dreulio ’ r gaeaf yn Affrica .
(trg)="s230.3"> Kai kurie iš jų nuskrendatūkstančius kilometrų per Viduržemio jūrą ir Sacharos dykumą , norėdami praleisti žiemą Afrikoje .
(src)="s228.4"> Yr enw ar y teithio tymhorol hwnyw mudo .
(trg)="s230.4"> Šis sezoninis keliavimas vadinama migracija .
(src)="s239.1"> Mwynhau ’ r gwanwyn a ’ r haf
(trg)="s245.1"> Pavasario ir vasaros džiaugsmai